Mieguisti žmonės linkę viskuo kaltinti kitus (3)
Tyrimas rodo, kad kai žmonėms trūksta miego, jie tampa priekabesni, daugiau mąstantys apie tai, kad esama situacija galėjo būti geresnė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jau seniai įrodyta, kad tokie bruožai kaip irzlumas, prasta nuotaika ir niurzgėjimas yra mieguistumo efektai, rašoma msn.com. Visgi naujas tyrimas, atliktas Davido Mastino, Arkanzaso universiteto psichologijos profesoriaus, atskleidžia, kaip žmonės mąsto, kamuojami miego trūkumo. Jie labiau likę kaltinti kitus ir netgi siekti keršto.
Pristatydamas savo naują tyrimą, profesorius dėstė: „Būtina suvokti, kad miego trūkumas yra silpninantis reiškinys. Jis tampa automobilių avarijų, blogų sprendimų priežastimi“. Jo nuomone, išsimiegojimas yra lemiamai svarbus tiek ir tikintis atlyginimo pakėlimo (vargu ar neišsimiegojęs viršininkas bus linkęs pakelti algą), tiek ir sustabdžius kelių policininkui (iš apsnūdusio ir dėl to suirzusio policininko gailestingumo toli gražu nereikėtų tikėtis, greičiau jau didesnio priekabumo), tiek sprendžiant svarbią bylą (teisėjas juk irgi gali būti mieguistas, tačiau sunku įsivaizduoti, ar advokatas išsdrįstų jo pasiteirauti, kaip šis miegojo). Taip pat miego trukmė gali turėti ypač svarbų vaidmenį santuokų sėkmei, atmosferai darbe ir apskritai santykiams su aplinkiniais. Mat neišsimiegojęs žmogus būna nusiteikęs ir piktas ant viso pasaulio.
D. Mastino manymu, būtina pripažinti didžiulę miego svarbą žmogaus gyvenime. Derėtų atkreipti dėmesį, kaip kitose kultūrose, tokiose kaip Lotynų Amerika, atidžiau užtikrinamas poilsis. „Jie turi siestą, o mes į popiečio miegą įpratę žvelgti tik kaip į vaikystės atributą“, – pasakoja profesorius. – „Mes, psichologai, norime suprasti žmogaus būklę, kai jis yra neišsimiegojęs“.
Tokie rezultatai byloja, kad tolesniuose tyrimuose bus koncentruojamasi labiau ties profesijų, kuriose dažniau tenka aukoti savo miegą, atstovais. „Nemiegojimas gali paveikti judesių koordinaciją ir todėl sukelti milžinišką pavojų vairuojant, panašų, kaip apsvaigus nuo alkoholio“, – aiškina D. Mastinas. Tad jis ketina tirti tolimųjų reisų vairuotojus, lėktuvų pilotus ir gydytojus, kurie dažnai kenčia nuo miego trūkumo.
Juk iš tikrųjų, nė nemirktelėję pasipiktintume, jei šių ar kitų profesijų atstovai darbo metu būtų girti. O kaip derėtų elgtis, jiems esant mieguistiems? Tai amerikiečių profesorių ir domina.
