Kosmonautas nesvarumo būklės nesapnuoja (0)
Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Rusijos kosmonautas Aleksandras Ivančenkovas kosmose yra buvęs du kartus. Pirmą sykį orbitoje jis praleido 140 parų. Tuo metu tai buvo pasaulio rekordas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Per tą laiką kosmonautai susitiko su dar dviem tarptautinėmis įgulomis: "Sojuz 30" ir "Sojuz 31". Parvežė apie 3 tūkst. Žemės nuotraukų.
"Kai nusileidome, milicija apsupo mus ratu ir neleido miniai prieiti. Viena moteris šiaip taip prasibrovė, čiupo man už rankos ir tekina bėgdama atgal šaukė: Niura, jis šiltas!" – nusijuokė A.Ivančenkovas.
Iš Neringos – kaip iš dangaus
Lietuvoje A.Ivančenkovas lankėsi daugiau kaip prieš 20 metų.
"Atvažiavau į savo seno bičiulio gimtadienį", – ranka mostelėjo į šalia sėdintį žinomą sporto veikėją, sovietmečiu "Žalgirio" draugijai vadovavusį Semioną Tokerį.
Su Lietuva žymų Rusijos kosmonautą sieja ne tik draugystė su S.Tokeriu. A.Ivančenkovas buvo geras tragiškai žuvusio Lietuvos kosmonauto Rimanto Stankevičiaus draugas.
"Nuostabus buvo žmogus, jį visi labai mylėjo. Gal todėl ir nesu abejingas Lietuvai ir lietuviams", – pagarbos mūsų šaliai neslėpė garsus rusų kosmonautas.
Jau ne pirmą kartą Rusijos kosmonautams deramą pagarbą parodo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas. Jis ir šį kartą pasirūpino transportu į Lietuvą atvykusio kosmonauto šeimai. S.Tokeris pasistengė, kad svečiai pamatytų atsinaujinusius Druskininkus, Nidą.
"Nida – savotiška Lietuvos vizitinė kortelė. Būti Lietuvoje ir neaplankyti Nidos, vadinasi, išsižadėti nuostabių įspūdžių, kuriuos gali patirti tik tame unikaliame Kuršių nerijos krašte. Nors oras ir nelepino, nes lijo, bet grįšiu namo kupinas įspūdžių, tarsi pabuvęs kosmose", – komplimentų Lietuvai negailėjo A.Ivančenkovas.
Kelias į žvaigždes
Nuoširdus, atlapaširdis rusas, laisvai besiliejanti kalba apie vaikystės svajones tapti kosmonautu, begalės bemiegių naktų, praleistų žvelgiant į žvaigždžių margumyną tamsiame danguje, nenumaldomas troškimas pakilti ten toli į erdves. Visus šiuos įsivaizduojamus stereotipus A. Ivančenkovas paneigė vienu sakiniu. „Ką jūs, aš vaikystėje tikrai nesvajojau apie kosmosą“, – tarsi užbraukė tolesnį pokalbį apie didvyriškos ir kartu romantiškos profesijos pasirinkimą. Pirmasis palydovas į beribį dangų pakilo 1957 m., kai A. Ivančenkovas mokėsi dešimtoje klasėje. Didžiulis įvykis ne tik Rusijoje buvo Jurijaus Gagarino skrydis. Tada būsimasis kosmonautas mokėsi trečiame kurse Maskvos aviacijos institute. „Ir nepaisant mano susižavėjimo J. Gagarino skrydžiu, neįsivaizdavau, kad taip susiklostys mano gyvenimas. Profesija padėjo. Aš pratęsiau savo darbą, tik kitokiomis sąlygomis. Bet nesigailiu, kad būtent taip susiklostė likimas“, – šiltai šypsojosi Aleksandras.Dirbo pagal paskyrimą
Baigęs Maskvos aviacijos institutą, A. Ivančenkovas pagal paskyrimą pateko pas žymų rusų mokslininką, raketinės ir kosminės technikos konstruktorių ir gamybos organizatorių, praktinės kosmonautikos pradininką Sergejų Koroliovą. Tenai visi, kurių sveikata buvo gera, bandė tapti kosmonautais."Nusprendžiau ir aš pabandyti. Mano žmona yra gydytoja. Ji abejojo, ar man tai pavyks. Ir labai nustebo, kai komisija neturėjo man jokių pastabų. Tai atvėrė kelius į kosmosą", – pradžią į platybes prisiminė A.Ivančenkovas.
Jis buvo ilgalaikių skrydžių į kosmosą pradininkas.
"Tada, kai jis ruošėsi orbitoje praleisti 140 dienų, niekas negalėjo garantuoti, ar tai iš viso įmanoma", – atsiduso su kosmonautu į Lietuvą atvykusi jo žmona Rita.
Moters akys išdavė, kad nerimastingi tų laikų prisiminimai vis dar jos atmintyje.
Antrą kartą A.Ivančenkovas kosmose praleido gerokai mažiau laiko – aštuonias dienas. Po šių skrydžių buvo pakviestas dirbti į elitinį būrį vykdant programą "Buran". Ten ir susikirto jo bei Lietuvos kosmonauto R.Stankevičiaus keliai.
Nesvarumo būklė nekamavo
A.Ivančenkovo organizmas pasirodė labai tinkamas šiam darbui nesvarumo sąlygomis. Kartais tokiame būvyje jam būdavo geriau nei Žemėje.
"Pagaudavau save, kad puikiai viską atsimenu, neklystu. Būnant nesvarumo būklės, daugiau deguonimi prisotinto kraujo patenka į smegenis, todėl jos dirba geriau. Mano vestibiuliarinis aparatas labai stiprus, todėl jokių negalavimų nepatyriau, nors dauguma dėl to kenčia pirmąją adaptacijos savaitę", – į prisiminimus leidosi kosmonautas.
A. Ivančenkovas pasakojo, kad orbitoje tarptautinės įgulos narį prancūzą pakeitus vokiečiui, pasijuto didžiulis kontrastas. Vokietis buvo smulkmeniškai tikslus, viską susirašęs ant popieriaus lapo. Naujiesiems pažįstamiems jis pasigyrė vykdęs visus rusų duotus nurodymus, kaip rengtis skrydžiui. Pasak A. Ivančenkovo, dvi savaites prieš kylant į kosmosą, reikia miegoti be pagalvės ir galva turi būti žemiau nei kojos. „Vokietis pripažino, kad jis taip miegojo pusę metų. Kartu su juo – ir žmona“, – kosmonautų juokelius prisiminė A. Ivančenkovas. „Mes juokaujame sakydami, kad darbas kosmose yra įprastas darbas neįprastomis sąlygomis, – tarsi nenorėdamas atskleisti kosmoso paslapties šydo pritilo A. Ivančenkovas. – Didvyrių specialybė? Tiesiog darbas kosmose. Tik reikalavimai didesni. Kosmosas reikalauja maksimaliai susikaupti ir ypatingai pasirengti. Dirbame visai kitomis sąlygomis, todėl ir rengtis reikia keletą metų."Kosmoso trauka nemažėja
Per netrumpą pokalbį taip ir nepavyko suprasti, kodėl apie beribį kosmosą kalba taip kukliai: skaudu prisiminti ar tiesiog neįmanoma atpasakoti patirtų išgyvenimų? „Be jokios abejonės, tai labai sunkus darbas, bet kartu šis darbas kosmose dovanoja daugybę įspūdžių. Skrydžiai dabar tapo jau lyg ir įprasti“, – ir vėl kuklinosi pašnekovas.Pavasarį pažymėtas pirmojo kosmonauto J. Gagarino skrydžio į kosmosą 50-metis. Jau daugiau nei 500 pasaulio astronautų pabuvojo kosmose. Iš jų – 108 rusai. Ir nors tie skrydžiai, kaip vertino kosmonautas, tapo įprasti, šis darbas neprarado nepaprastumo. Tai įrodo kosmoso turistai. Už nepaprastai didelius pinigus kosmose pavyko pabuvoti jau dešimčiai turistų.
„30 milijonų už tai, kad kelias dienas pabūtum orbitoje, pamatytum Žemę ir su šiais įspūdžiais paprasčiausiai grįžtum namo“, – siekiamybe patirti kosmoso žavesį nesistebėjo A. Ivančenkovas.
Kosmonautas pasakojo, kad rengiamas kitas projektas – pakilimas specialiu lėktuvu į maždaug 100 km aukštį. Ten pabūti minutėlę ir planiruoti žemyn. Ši kelionė kainuos apie 20 tūkst. dolerių. Skrydžiai dar net nepradėti, o eilė jau sudaryta.
„Kai grįžau į Žemę po pirmojo skrydžio, dvi savaites kasnakt sapnavau kosmosą. Jau kažkur turiu skristi, kažką įjungti, sapnuose kankino su darbu kosmose susijusi įtampa. Protas, ko gero, buvo užprogramuotas tam darbui ir negalėjo iš karto išsijungti. Bet po dviejų savaičių tarsi kažkas nukirto – liko tik žemiški sapnai. Kartais net pagalvodavau, kad norėčiau susapnuoti ką nors iš kosminio periodo, bet mintimis tokių sapnų neprisišaukdavau. Ir dabar nesapnuoju kosmoso“, – mielai, bet tarsi su gailesčiu šyptelėjo A. Ivančenkovas.
