Lietuvė mokslininkė: populiariausia kviečių rūšis genetiškai modifikuota prieš 10 tūkst. metų

Niekas ir nebijo selekcijos, visi supranta kas yra selekcija ir kaip kinta dėl to augalas. Bet kada atsiranda GMO, kai įterpiama gyvūnų genomo, kada augalai žudo vabzdžius, tai žmonėms nepriimtina, tad nereikia sutapatinti šių dviejų dalykų ir plauti smegenis, kad reikia pasitikėti genetiškai modifikuotais organizmais.

Kyla įtarimas kad sąmoningai maišomos sąvokos-selekcija ir genetinis modifikavimas.Nemanau kad mokslininkė galėtu netyčia sumaišyti tokius skirtingus dalykus.Čia musiau prikišo nagus Monsanto.

Pritariu, kas gi daugiau galėtų finansuoti tokius mokslinius tyrimus...?

Taigi čia ir kalbama ne apie selekciškai išvestus kviečius, o apie dviejų skirtingų rūšių hibridą. Kas tai, jei ne GMO? Mulai irgi GMO, tik nevaisingi.

O tai kas yra selekcija? Aš manau, tai kada gali susikryžminti. O kai negali, nbet padaro, tada GMO. Pvz puikiai žinome kad nieko negausime selekcijos būdu kryžminant žmogų ir ožką. Bet genų inžinerijos būdu, jokių problemų, tik leidimai, etika ir t.t. Tad gal ir senoliškai šnekant, bet kas gamtos neduoda, gal to ir nereik. Juolab, kad ta išgirta genų inžinerija tik pinigus kompanijoms šluoja, o ne gelbsti pasaulį kaip reklamėlėse teigia.

Na neturiu nieko blogo prieš GMO jeigu jie nekenkia sveikatai, kaip čia bandoma labai garsiai kalbėt, praktiškai be jokių rimtų įrodymų. Beje ar GMO nėra taikomas augalams? gyvūnams žmonėms man rodos yra kitas terminas panašiai kaip mutacija.. ar ne? Mes išsivystėm iki tokio lygio kaip tiesiog selekcija yra per lėtas veiksmas. Tenka žmogui kištis į visą tai kad paspartint tobulėjimą. Tai kas nesikišant žmogui vyko per tūkstančius metų, dabar galima per kokius metus laboratorijoje padaryti. Ir nemanau kad tai yra blogai.. priešingai, kaip tik dėl tokios mokslo pažangos mums pavyks išgyventi ilgiau, nes maisto vis mažėja gimstamumas didėja ir t.t. Kitas dalykas, tie kurie labai rėkia prieš GMO neva tai blogis kuris gali pražudyti ir t.t. pagalvokit patys, rūšys kurias turime dabar, vystėsi netrukdomos daugelį metų, tas visas procesas kuomet viena rūšis užima kitos plotus ir ją sunaikiną vyko labai ilgai, dabar viskas paspartėjo, tai vienintelis skirtumas kuo GMP skiriasi nuo selekcijos. Galbūt po milijonų metų nieko nedarydami žemėje turėtume tuos pačius daugiamečius kviečius kuriuo dabar jau bandoma padaryti. Aišku visiškai kontraversiškai skamba žuvies genų įterpimas į pomidorą kad jis taptų atsparus kenkėjams. Gamtoje turbūt tai niekad neįvyktų dėl tam tikrų sąlygų trūkumo, tačiau ar tokios rūšys yra blogos? ir kieno atžvelgiu jos blogos? Vienintelis trūkumas kurį įžvelgiu - etika, velniai žino kieno atžvelgiu, aplinką jau nau senų laikų tvarkom, žolytę soduose puoselėjam medžius kertam naujus sodinam, čia tas pats.. Kitas potencialus pavojus - elergijos įvairius maišant genus, bet manau mokslininkai tai supranta, na ir labai jau išpuoselėti paistalai apie vėžio sukėlimą ar vitaminų stygių, kurie kol kas nėra pagrįsti.. Taip kad reikia laiko visam šitam. Kitas dalykas juk turim sėklų banką kuris ko gero buvo įkūrtas kaip atsarginis planas jeigu netyčia GMO taptų vampyrais skerdikais ir visą žemė paverstų zombių armija..

Iš biologinės pusės ar selekcijos metu ar genų inžinerijos būdu įterptas genas, nėra skirtumo, viso labo tai tik genas pakeistas. Be to tavo žiniai kultūriniai kviečiai per vėlai išbyra, kad galėtų išaugti mūsų klimato sąlygomis.

na na, visų pirma kviečiai pas mus augo ne vieną šimtą metų, kiek laiko skaičiuoja ta genų inžinerija? Maksimum apie 30 metų. Tai įdomu, iš ko išgyvendavo žmonės? Bulvėmis? Bet pala, kada gi jos čia atsirado... O ką, švedai apie 14 amžių nežinojo kas yra duona, o gal pirkdavo juos? Bet pala, tiek tų laikų Švedijos karalystė, tiek viduramžių valstiečiai neturėdavo pinigų, ir negalėdavo kažko nepardavę apie kažkieno pirkimą galvoti Tai kaip čia taip, gal vis dėl to jie užauga, tik dėl kitų priežasčių ieškoma alternatyvų? Kas yra selekcija? Genų porų maišymas, lygiai kaip vieno žmogaus ir kito žmogaus vaikas įgyja po kažkiek savybių iš kiekvieno... O kas yra GMO? Įterptas žuvies genas, jog pomidorai mažiau bijotu šalčio, įteptas bakterijos genas, kad jo užėdę parazitai nusibaigtu... Na kaip čia su ta selekcija? Grūdą ir pelę sukryžminus selekcijos būdų, kas gi gautusi?

Sukryžminti galima ir visai negiminingas rūšis, kurios viena kitos nepvaisintų, net augalus su gyvūnais, ir tai natūralus procesas. Tiesioginė genų inžinerija tėra vienas iš daugelio būdų sukurti GMO. T.y., kai genai perduodami tarp rūšių gamtoje - šis procesas atsitiktinis, bet mes mokame identifikuoti konkrečius genus ir perkelti būtent juos, likusius palikdami nepaliestus - va čia ir inžinerija. Beje, ji žymiai saugesnė, patikimesnė ir santykinai pigesnė nei ilgametis priverstinis kryžminimas, kombinuotas su selekcija. Ir tik neišsigąskit, bet absoliuti dauguma kultūrinių augalų rūšių yra chimeros, o ne selekcijos rezultatas, ypač kalbant apie grūdines kultūras, vaisius, dekoratyvinius augalus. Gal norit persimono? Mmmm... tokie saldūs GMO. A, ir beje, niekad neteko skiepyti vaismedžių? Juk jie taip pat kažkuria prasme GMO. Kad būtų dar kraupiau: ką veikia pelės ar maliarinio uodo genai jūsų genomuose, jei iš visų primatų juos turi tik žmonės?

Daugiau kaip 50 metų naujoms veislėms išvesti buvo/yra naudojami gama spinduliai, neutronai (radiacija), rentgeno spinduliai. Šitokiomis priemonėmis (mutagenais) siekiant subombarduoti pavienių ląstelių branduolius. Tai buvo plačiai daroma tiek sovietų sąjungos tiek ir vakarų selekcijos ūkiuose. Kas tai ar ne GMO? Taip, tai tikrų tikriausias GMO. Ir kas svarbiausia mažai kontroliuojamas vykstanti praktiškai „Va Bank“ principu. Ir kažkodėl anksčiau dėl to niekas nesirūpino. O dabar kai vis labiau ištyrinėjama kiekvieno atskiro geno reikšmė ir sukuriami žymiai tikslesni metodai tais genais manipuliuoti nei „apšaudymas iš patrankos“, tai daugelis šią pažangą sutinka kaip didžiausią tragediją. Ir šios masinės „antiGMO“ psichozės priežasčių toli ieškoti nereikia. Jeigu visos bulvių ir pomidorų veislės taptų atsparios bulvių marui ir koloradui, javai - kūlėms, piktžolėms ir išgulimui, tai tokios pasaulinės pesticidų kompanijos kaip BASF, Syngenta, Bayer netektų rinkos.

Vytax, matyt su ūkininkais neteko bendrauti. Dauguma tau pasakys, kad pavyzdžiui bulvių naujosios veislės visai neauga jeigu neduodi didelių dozių trąšų, o senosios veislės šitiek tręšiamos iš vagų išvirstu. Ir krūvą ūkininkų nei pardavimui auginamų bulvių kasa, nei iš šiltnamių agurkus ir pomidorus valgo, tam atskirus plotus, šiltnamius turi pasistatę. Taigi, kuo tikėti, žmogumi kuris pats užaugina tą derlių, ar korporacijų vadovais, kurie nei augina, nei kūrė tuos augalus.

Auginimas nelygus auginimui, metai nelygūs metam, trąšos nelygios trąšom.. Vienais metais derlius vienoks, kitais kitoks, tai labai sunku nustatyti ir tik bandymai labaratorijų sąlygom gali ką nors konkrečiai pasakyt.. Arns, patys bulves auginam, todėl žinau ką kalbu, kiekvienais metais derlius kitoks, jokio skirtumo kad tu tų trąšų tiek pat kiekvienais metai supili, galima skleist įvairias demagogijas.. O kad jie augina atskiruose plotuose, tai čia jau jų problemos matomai velniai žino kokias trąšas pila ir kokiais kiekiais, kaip tu ir sakai pardavimui. Mes auginam tik sau todėl trąšų kamazais ant dirvos nepilam. Patys tų trąšų per daug supila, pila tiek kad kuo daugiau užaugtų tų bulvių nors gal jos jau senai tą augimo limitą pasiekia, iš tokio auginimo po to taip ir gaunasi kad reikia atskirai sau bulves augint.. juk Lietuvis visada į pinigus orientuotas.. Beje dėl ko atskirai sau auginasi? dėl trąšų pertekliaus ar dėl GMO baimės?

blizzard, pasidomėk kaip augina ūkininkai PARDAVIMUI. Yra normos kiek suberti reikia, arba klastoti dokumentus, nes dažnas sėklą per firmas įsigyja ir tik joms parduos nuimtą derlių. Tad nepainiok savo kelių arų, su hektarais auginamais laukais. Plius, GMO yra kompanijų intelektinės nuosavybė, ūkininkas negali ką nori daryti, net jei dėl tyrimo paprašytu kelias varpas nusiskinti ar bulvę išsikasti, ūkininkas neturi teisės duoti mokslininkams. Nori nusiskinti tyrimui, raštiškai kompanijų prašai, o jos neretai ir neduoda oficialiems tyrimams. Ir taip visame pasaulyje, paaiškink, kodėl taip bijo tos geranorės kompanijos tokių dalykų? Dėl auginimosi atskirai, ūkininkai ir kitas veisles augina . Atitinkamai nepila tonų trąšų ant savo bulvių, pomidorus skindami sau, iš vakaro nepurškią jų su purkštuvais, kad ryte visas šiltnamis iš žalio pavirstu į raudoną. Tad į tavo klausimą galima atsakyti maždaug taip, kai pamatai savo akimis, nebesinori į burną imt

Pramoniniuose šiltnamiuose pomidorai skinami žali. Tada jie transportuojami praktiškai iki prekybos vietų ir tada jie paveikiami eteno dujomis ir įgauna raudoną spalvą. Šitokie yra visi be išimties „Maximos“ pomidorai. (Kaipgi kitaip jie atkeliautų iš Ispanijos). Viena vertus natūraliai nunokę pomidorai yra sveikesni ir skanessi, bet kita vertus Lietuvoje pomidorų žiemos ir pavasario metu be dirbtinio nokinimo nebūtų įmanoma nusipirkti. Ši technologija taikoma irgi rodos nuo sovietmečio.

Vytax, aš ne ūkininkas kad pradėčiau vardinti konkrečias rūšis kad ir bulvių. Taip, jos visos skirtingos, bet faktas kad naujoms rūšims reikia trašų. Pamenu auginom parodoj pirktas bulves, "Venta" (regis), na ir neaugo, nes trašų nedėjom. Kitamet dėjom, užaugo. Aišku gal būt joms netinka žemė, bet kad ne iš vieno žmogaus tenka išgirsti jog naujoms rūšims būtina duoti trašų ir ne po kartą, nes antraip nenorom auga. Senesnės rūšys, jei jau nenuaugusios per daug, kasmet panašiai užauga. Nebūna bajerių kai kiek pasodinai, tiek nukasei. Tai tą bendradarbiavimą suprantu, tik norėjau pabrėžti jog ūkininkas nori nenori turi supilti nustatytas normas trąšų, pesticidų, nes iš dalies augina ne sau. Dabar apie tuos nupurškimus, įvairiai būna. Teko girdėti kas veža iš tolimesnių kraštų pomidorus, jiems juos pakrauna žalius. Tada uždaro, mašinoje pasigirsta keli sprogimai, nes ten kažkokias bombikes padeda, ir po kelių dienų atvažiavus į vietą, iškraunami gražiai nuraudę pomidorai. O tie nupurškimai, vietiniam pardavimui, pvz kas aktyviai prekiauja turguje, neretai atskiri šiltnamiai, ir taip iš vakaro "prisirpinama" produkcija, kurią nuskina ir veža parduoti. Tad jei dėl pirmojo su fura tik kalbos, tai antrąjį atvejį mano tėvas savo akimis Lietuvoje matė.

"Lietuvė mokslininkė: populiariausia kviečių rūšis genetiškai modifikuota prieš 10 tūkst. metų" Atidžiai perskaičiau straipsnį, bet niekur neaptikau teiginio, kuris yra antraštėje. Čia, matyt bus eilinis lietuviško žurnalisto šedevras. Nes neskiriama, kas tai yra selekcija (natūralus rūšies mutacijų skatinimas) ir genetinė modifikacija, kai įterpiamas visai kitos rūšies genas dirbtiniu būdu. Apie tai, kaip buvo sukultūrinti augalai ir prijaukinti gyvuliai bei dar daug apie ką yra puiki knyga. Jared Diamond, Guns Germs and Steel. Nuoširdžiai rekomenduoju, neįmanoma atsiplėšti skaitant.

Tai ankstyvos bulvės. Jos neskirtos gausiam derėjimui. Jos skirtos tik tam, kad galėtum vasaros viduryje jas valgyti.

ir ankstyvos užauga nemažos. Nzn kaip vadinasi ta rūšis, bet mes auginam "kapčines" bulves, tai jos negausios, bet didelės ir bulvių lauke visados pirmos užauga pirmam valgymui. Tai joms neįsivaizduoju kada buvo dėtos trąšos, praktiškai kiekvieni metai užauga labai didelės, o ir sodinamos lauko pakraštį, nes kasamos pirmosios.

Nėra ko girtis, kad nemoki skaityti, net ir atidžiai bandydamas. Tikriausiai ir mulai atsiranda iš "selekcijos"?