Naujas atradimas Pompėjoje. Kas iš tikrųjų nutiko po Vezuvijaus išsiveržimo? ()
Kas gi ryžosi grįžti į nuniokotą miestą?
© Norbert Nagel (CC BY-SA 3.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/Pompeii#/media/File:Ancient_Roman_Pompeii_-_Pompeji_-_Campania_-_Italy_-_July_10th_2013_-_26.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai 79 m. išsiveržė Vezuvijus, jis palaidojo Pompėjus po kelių metrų pelenų ir pemzos sluoksniu, tarsi sustabdydamas Romos respublikos miestą laike. Tačiau naujas tyrimas parodė, kad tarp griuvėsių iš naujo įsikūrė žmonės – ir nors jų būtis buvo labai trapi, ji tęsėsi dar kelis šimtmečius.
Nauji įrodymai, gauti atliekant restauravimo darbus pietiniame miesto kvartale, atskleidžia, kad Pompėjai netrukus po išsiveržimo vėl buvo apgyvendinti ir išliko tokiais mažiausiai iki V a.
„Pompėjų archeologai ir tyrėjai beveik visada pažymėdavo, kad žmonės sugrįžo – tačiau šį faktą kiek nustelbė susidomėjimas nuostabiai išlikusiais 79 m. meno kūriniais“, – pasakojo Pompėjų archeologinio parko direktorius ir naujojo tyrimo autorius Gabrielis Zuchtriegelis.
|
Vis dėlto atsikūrusi gyvenvietė tebuvo menkas ankstesnio miesto šešėlis.
„Nauja gyvenvietė Pompėjuose jokiu būdu neprilygo miestui, koks jis buvo iki 79 m., – teigė G. Zuchtriegelis. – Tai veikiau buvo savotiškas lūšnynas – labai nesaugi, nestruktūrizuota gyvenvietė. Tikrai ne miestas bendrąja prasme; kiek mums žinoma, čia nebuvo šventyklų, viešųjų pastatų, o veikiau grupė nesaugių pastogių, sulipdytų tarp užversto miesto viršutinių namų aukštų griuvėsių, kurie kyšojo iš pelenų ir žemių.“
Išlikusiuose viršutiniuose palaidotų pastatų aukštuose šeimos įsirengdavo laikinus namus. Tuo tarpu apatiniuose aukštuose – kadaise buvusiuose pirmuosiuose – atsirado rūsiai ir urvai, kuriuose buvo įrengti židiniai, krosnys ir net nedidelės girnos.
Kas gi ryžosi grįžti į nuniokotą miestą? Pasak G. Zuchtriegelio, greičiausiai tai buvo gyventojai, kurie neturėjo kitos išeities.
„Žinoma, jei būtų galėję, jie būtų norėję gyventi kur nors kitur. Tačiau buvo žmonių, kurie galbūt neturėjo kitų valdų ar net artimųjų. Jiems tai tebebuvo pažįstamas miestas, kuriame kadaise gyveno.“
Buvo ir dar viena paskata – galimybė atgauti turtus, palaidotus po pelenais.
„Po žeme slypėjo milžiniški turtai – metalas, statulos, monetos, marmuras. Tad žmonės iš pradžių galėjo grįžti kasinėti Pompėjų griuvėsių, – aiškino G. Zuchtriegelis. – Pamažu sugrįžo augmenija, ir tai galėjo virsti žaliuojančia bei žydinčia vietove.“
Ši trapi bendruomenė išsilaikė šimtmečius. Galutinai ją galėjo sunaikinti dar vienas išsiveržimas 472 m., kartu su platesniu Vakarų Romos imperijos žlugimu.
„Galbūt įvyko bendras demografinis nuosmukis, migracija, naujos skurdo ir nepritekliaus apraiškos, susijusios su centrinės valdžios žlugimu, – sakė G. Zuchtriegelis. – Išties stebina, kiek žmonės sugeba ištverti ir iškentėti tokiose ekstremaliose situacijose.“
Parengta pagal „BBC Science Focus“.
