Pasaulį išvydo kol kas trys genetiškai modifikuotos katės, galinčios žaliai švytėti ir perduoti šį geną savo palikuonims. Šis švytėjimas rodo, kad geną, suteikiantį atsparumą nuo AIDS, jos įsisavino sėkmingai. Mokslininkų teigimu, kovos su AIDS tyrimams katės tinka labiau nei pelės ar kiti gyvūnai, rašo livescience.com. Be to, tikimasi, kad tyrimai su katėmis ne tik padės kovoti su žmogaus imunodeficito virusu, bet bus naudingi ir pačioms katėms, sako tyrėjai.
Pasaulį šiandien krečia dviejų rūšių AIDS pandemija – žmonių ir naminių katinų. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) ir kačių imunodeficito virusas (KIV) yra itin panašūs – štai kodėl tyrimai su katėmis yra tokie naudingi.
„KIV sukelia AIDS dėl T ląstelių, kovojančių su infekcija, praradimo. Dėl tos pačios priežasties dėl ŽIV žmonės suserga AIDS“, – aiškina Ericas Poeschla, tyrėjas, molekulinės biologijos ir infekcinių ligų specialistas Mayo klinikoje Ročesteryje, Minesotos valstijoje, JAV.
Dėl tokių panašumų mokslininkai jau seniai ėmėsi tyrimų su katėmis, kad galėtų rasti tinkamą būdą kovoti su AIDS. Tam, kad sukurtų genetiškai modifikuotus gyvūnus, mokslininkai įdiegia reikiamus, apsaugančius genus į jų genomus, nepiktybiniais virusais dažnai naudodamiesi kaip „transporto priemonėmis“. Dažniausiai mokslininkai imasi eksperimentų pačiose ankstyviausiose gyvūno vystymosi stadijose, kad genas įsitvirtintų visose ląstelėse. Užsiimant genų inžinerija vėlesnėse stadijose, genas gali būti pasisavintas tik kai kuriuose audiniuose.
Pirmiausia genetiškai pakitusias kates mokslininkai kurdavo klonavimo būdu, t. y. įšvirkšdami geną į vieną iš ląstelių – pavyzdžiui, į odos, – ir tuomet implantuodami tokios modifikuotos ląstelės branduolį į kiaušialąstę be branduolio bei laukdami, kol išsivystys embrionas. Tada būdavo atrenkamos tos katės, kurios šviesdavo tamsoje – švytinti katė būdavo įrodymas, kad genetinė modifikacija pavyko.
Vis dėlto atlikti tokį klonavimą – labai sudėtinga, mat tam reikia atlikti ypatingai delikačias operacijas su ląstelėmis. Dabar mokslininkai išvystė naują genetiškai modifikuotų naminių kačių kūrimo būdą – tiesiogiai virusais modifikuodami kačių kiaušialąstes. Šis būdas leidžia embrionui aiškiai pasisavinti ir išreikšti implantuotą geną be sudėtingų klonavimo operacijų. Rezultatas – trys sveikos katytės, specialiame apšvietime švytinčios žaliai ir galinčios perduoti šį geną savo atžaloms.
Tuomet mokslininkai tokį patį principą pritaikė atsparumo AIDS tyrimuose.
„Mes siekiame išsiaiškinti, ar galime apsaugoti namines kates nuo AIDS viruso. Jeigu taip – galėsime padėti ir žmonėms“, – ambicingais planais dalijasi Ericas Poeschila. Ateities tyrimų tikslas – genų terapija, kurios metų į žmogaus ląsteles bus įdiegiami apsaugos genai, kovojantys su ŽIV.
Tam mokslininkai sukūrė genetiškai pakeistas ir tokius genus perduodančias kates, kurios turi proteinų, paimtų iš bengališkųjų makakų. Šios molekulės gali blokuoti tokius retrovirusus kaip ŽIV ir KIV. Preliminarūs rezultatai rodo, kad šių kačių ląstelės, auginamos laboratorijoje, yra atsparios kačių AIDS sukeliančiam virusui KIV, ir neleidžia jam plisti.
Nors šie tyrimai tėra vienas žingsnis kovoje su ŽIV bei AIDS, jie išties suteikia nemažai vilties vieną dieną nugalėti milijonus gyvybių pasiglemžiantį virusą.
