Maisto trūkumo problemą ateityje išspręstų europiečių raciono praplėtimas vabzdžiais

Nesuprantu aš tų valdininkų. Europoje ir taip užauginamas maisto perteklius. Importuojame daugiausia prieskonius, kavas ir visa kitas, kas pas mus neauga - ne iš bado, bet dėl įvairovės. O gal jie tikisi, kad kažkokiu mistiniu būdu visi kiniečiai ir indai pas mus suvažiuos? Viena galva moka pinigus už žemės nedirbimą, kita moka subsidijas už egzotikas kaip ekologiniai ar vabalų ūkiai. Kita vertus, nesuprantu, kuo gerai paruoštas skėrys šlykščiau nei krevetės, kalmarai, vėžiai. Galima valgyti visa, kas juda, jei skanu ir nenuodinga. P.S. nesuprantu, kuo čia dėti gyvūnų teisių gynėjai. Vabalai neturi centrinės nervų sistemos, todėl skausmo nejaučia. Pažiūrėkit, kaip drugeliai suka ratus aplink ugnį - jiems karšta, bet lenda ir lenda, kol visai sudega. Jie turbūt net nesuprastų, kas ne taip net nurovus vieną sparną.

Viskas remesi į algą. Europietis sugeba nusipirkt viską ko jam reikia, Lietuvis to padaryt nesugeba. Čia manau ne tingėjimas problema, o žemdirbystė kaip specelybė neatneša pakankamai lėšų, yra gana sudėtingas dalykas, reikalauja investicijų ir kiekvienais metais neaišku kiek atsipirks. Europiečiui lengviau prasėdėt ofise visą dieną ir uždirbt kad išlaikytų šeimą, nei art laukus visą dieną ir tikėtis gero derliaus po pusės metų.. Bet jeigu tikrai ims trukt maisto, tai nemanau kad visi sėdės apsiverkę ir lauks mirties iš bado. Pradės auginti ir patys, ne tokie durni yra.. Afrika kitas reikalas, ten tam smėlį auga nebent smėlis ir kaktusai, tai nieko jie ir neužsiaugina, jeigu turėtų derlingą žemę, tai aš manau dabar ir tą kiniją savo ekonomika lenktų, nes galėtų viską ką augina eksportuot po visą pasaulį.. Europoj taip nebus, o jei bus tai dar toli kol žemės pavirs dykumom.

Tai kad Afrikoj dykumėjimo procesai msuėt greičiausias visam pasaulį.. Plius ten žmonės nemoka ūkininkauti, kol anglai turėjo pietų Afriką kaip koloniją(berots tą dalį) jie išaugindavo du derlius ir išmaitindavo Angliją.. Bet po to teko atiduoti valdžą vietiniams ir gavosi šnipštas.. Manyčiau ten dėl kultūros yra visos bėdos, afrikiečiui mieliau kariauti... Ir tvarkos ten nebus, gal ir gerai..

Dykumoje auga viskas, jei tik netrūksta vandens. Galima net tris derlius nuimti per metus, ne taip kaip pas mus , kur šeši mėnesiai šildymo sezonas. O dar būtų gerai žiurkes pabandyti maistui. Kurie Sibire buvo, neniekindavo žiurkienos, kačių ir šunų, kai badas prispirdavo.

Dvejetas už biologiją tau!!!

Ivestu akciza mesai pasauliniu mastu, tai momentaliai liktu daugiau augalinio maisto, nes pagal maisto piramide, daug daugiau maisto kaloriju sunaudojama uzauginti mesai, nei butu galima isisavinti is kruopu ar darzoviu

Apšviesk, jei dykumoj vien smėlis tai abejoju, kad kas nors augs jei ir bus vandnes pakankamai(smėly nebus pakankamai elementų), ir nebus dirvoj humuso.. Kai valgyti nori valgysi viską.., ir tą pačią žmogėną, abejoju, kad senonovėj per padą jos nevalgė.. Ir kuo ta žiurkė ar katė blogesnė už paršelį?

: kurioje vietoje? Gali būti šlykštūs visi mums "svetimi" organizmai, nepriklausomai - ar jie žieduotosios kirmėlės, nariuotakojai, ar moliuskai, ar dar kokie vėžiagyviai (su kladistikom man prastai, senokai buvau atsivertęs biologijos vadovėlį). Dėl centrinės nervų sistemos gal kažką ne taip pasakiau, bet juk tarakonai nukirstom galvom laksto, kol miršta iš bado - taigi bent padorių smegenų jie neturi. Ir laksto beveik įprastai, kaip aplinkoje, kur nėra jokių dirgiklių.

Kas ėda kaip kiaulės,tie galės ir ėsti visokias lervas ir vabzdžius.Kai man minimaliai 2 sykius užtenka pavalgyt per dieną,tai net nesiruošiu už abžoras valgyt nesąmonių visokių

nu matai, pvz skruzdę jeigu sužaloji ir šalia jos yra gentainiai, jie nekreipia jokio dėmesio į tą sužalotą skruzdę, Jeigu pvz kokią koją ji praranda, tai į tai praktiškai nekreipia jokio dėmesio. Tai iš to galima daryt prielaidą kad galbūt skausmo ir nejaučia. Dėl didesnių vabzdžių nežinau. Varlės skausmą jaučia, nors sovietmečiu visiem buvo teigiama kad jas galima pjaustyt per biologijos pamokas, nes jos nejaučia skausmo, bent jau taip teko girdėt.

Kiek tu sveri? 50kg?

O vabzdžių nervų sistema yra tokia tobula, kad jie turi netgi smegenis. Bičių jos net labai didelės: http://accessscience.com/loadBinary.asp ... FG0030.gif

Kam polipui skausmas? Juk tam pakanka reflekso, o skausmas naudingas tik tuomet, kai jis formuoja tam tikrą patirtį ir sąlyginius refleksus. Sąlyginiai refleksai savo ruožtu naudingi tuomet, kai gyvūnas išgyvena ganėtinai ilgai, kad spėtų susiformuoti naują patirtį - ir dar daugiau, ją spėtų perduoti kitiems. Tuo tarpu gausioms smulkių gyvūnų populiacijoms naudingiau, kai formuojasi instinktai, kurie perduodami palikuonims, o individai, neadekvačiai besielgiantys kurioje nors būdingoje situacijoje, tiesiog žūva. Pavyzdžiui, jei tipiškas pavojus gyvūnui iškyla labai retai, lyginant su jo amžiumi, ir beveik visuomet žūtimi - naudingiau, kad netyčia pavojaus išvengę ne bėgtų nuo jo antrąkart, bet kad išliktų tie, kuriems to pavojaus išvengti dėl kažkokių (spalvos, netyčia išsivysčiusios mutacijos vengti tam tikrų požymių) yra daugiau šansų. Kai kurios paprastų vabzdžių rūšys taip yra išsivysčiusios, kad joms, norint išlikti, neišvengiamai tektų kentėti. Todėl, pavyzdžiui, (kažkokios blakių rūšies?) patelės niekad nesiporuotų antrąkart, jei pirmasis poravimasis būtų buvęs labai skausmingas. Nors jos ir turi rudimentinius išorinius lytinius organus, bet patinėliai tiesiog prakerta kiautą. Patelės savo ruožtu prisitaikė išvystydamos papildomas ertmes, kad sumažintų sueities pavojų gyvybei, o sėkla patektų ten kur reikia. Ir tai - tikrai ne skausmo ar sąlyginių refleksų pasekmė, šiuo atveju skausmas būtų ne tik nenaudingas, o greičiau kaip tik žalingas. Kitaip tariant, yra statistinė riba, priklausanti nuo kelių faktorių. Pavyzdžiui, jei tris kartus užpultas naujai atsiradusio priešo, gyvūnas buvo sužeistas, bet išgyveno - natūralu, kad per daug generacijų turi išsivystyti instinktas jausti skausmą. Tuo tarpu paukščio pagautam vabzdžiui tikimybė išgyventi labai maža, bet dažniausiai nemirtinos traumos nuo gentainių naudingiau, kad nesukeltų reflekso vengti statistiškai nekenksmingo pavojaus. Plg., varlė gali išgyventi be kojos, susilaukti palikuonių (bet mažiau) - vadinasi, išliks tos, kurių genuose bus instinktas saugoti galūnes. Taigi, jos per ilgą laiką išmoks vengti traumų ir jausti skausmą, kad pajustų grėsmę galūnėms. Šis poreikis auga tuo labiau, kuo organizmas stambesnis, kuo ilgiau ir kuo įvairesnėje aplinkoje jis gyvena, kuo jo natūralūs priešai mažesni už jį patį, ir kuo dažniau jis patiria pavojingų nemirtinų traumų per gyvenimą (pvz., tikimybė išgyventi - 90%). Vabzdžiams dauguma susidūrimų su plėšrūnais palieka gal 0.1%, tad kam jiems tas skausmas?

, manau, kad skausmas yra viso labo signalo apie kūno pažeidimą interpretavimas. Kodėl adata bakstelėjus polipą, jis susitraukia? Nes šis signalas suvokiamas kaip nemalonus, plius stiprus. Bakstelėjus žmogui ranką, signalas suvokiamas taip pat - kaip nemalonus ir stiprus. Tarkim, maunam slieką ant kabliuko - jis spurda, kaip tik įmanydamas. Kerpam vorui koją - jis irgi spurda. Atkreipk šiame video dėmesį, kaip reaguoja maldininkas, kai jam abu kartus įgelia širšė: http://www.youtube.com/watch?v=8ENFVZhfjp8 Berandu video, bet esu matęs eksperimentą, įrodantį, kad vabzdžiai jaučia skausmą. Mokslininkai nudegino skėriams vienos kojos galiuką ir paleido vaikščioti. Vos tik žemę ta koja palietę skėriai ją iškart pakelia, kol po keliolikos tokių reakcijų išvis nenuleidžia tos kojos ant žemės. Jei vabzdys nejaustų skausmo, jis turėtų ignoruoti pažeidimą, nes koja fiziškai sveika. Tik pats galiukas nudegintas. Mes galim sakyti, kad tai refleksas ir nieko daugiau. Bet jei stebėsime, kaip reaguoja žalojamas šuo ir kaip žalojamas vabzdys, pamatysime, kad reakcija tokia pati. Dėl vabzdžių statistinio išgyvenamumo - vertini truputį netiksliai. Visos vabzdžių grupės susiformavo dar tada, kai nebuvo plėšrūnų, stipriai sumažinančių jų išgyvenamumo tikimybę. Jie kovojo tarpusavyje, todėl išgyvenamuo tikimybė buvo didesnė.