Taškas, kuriame planetos pluta griūva. „Tarsi traukinys nuo bėgių“ ()
Tyrėjai įvardijo zoną šiaurės vakarų Ramiajame vandenyne, kurioje griūva Žemės pluta – procesas, kuris, kaip manoma, suteikia retą galimybę pamatyti, kaip miršta Žemės tektoninės plokštės ir formuojasi naujos geologinės ribos.
© M.Bitton, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Tectonic_plates_%282022%29.svg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai užfiksavo retą geologinį reiškinį: subdukcijos zoną – tašką, kuriame viena tektoninė plokštė grimzta po kita ir aktyviai skyla. Šis atradimas suteikia naujų įžvalgų apie dinaminius procesus, kurie formuoja Žemės plutą, ir kelia svarbių klausimų apie ilgalaikę žemės drebėjimų riziką Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose,.
Subdukcijos zonos yra vienos galingiausių geologinių sistemų planetoje. Jos judina žemynus visame pasaulyje, sukeldamos katastrofiškus žemės drebėjimus ir ugnikalnių išsiveržimus, o planetos pluta nyra į mantiją.
Tačiau šios milžiniškos sistemos nėra amžinos. Jei subdukcijos zonų niekada nebūtų buvę, Žemės žemynai greičiausiai nuolat susidurtų ir susijungtų, naikindami vandenynus ir ištrindami planetos geologinę istoriją.
Dešimtmečius mokslininkai kėlė sau klausimą: kas lemia šių milžiniškų sistemų išnykimą? Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus, Luizianos valstijos universiteto geologo Brandono Shucko, subdukcijos zonos sukūrimas reikalauja daug pastangų, tačiau kai ji jau pradėta, tai tarsi traukinys, leidžiantis žemyn, ir jo sustabdyti neįmanoma. Tyrėjai padarė išvadą, kad subdukcijos zonai sustabdyti reikėtų kažko neįtikėtinai radikalaus – iš esmės „traukinio avarijos“.
|
Netoli Vankuverio salos, Kaskadijos regione, kur Juan de Fuca ir Explorer plokštės lėtai grimzta po Šiaurės Amerikos plokšte, mokslininkai dabar mano radę atsakymą. Savo tyrime mokslininkai sujungė atspindėtų bangų seisminius vaizdus, kurie iš esmės yra ultragarsinis planetos vidaus skenavimas, su išsamiais žemės drebėjimų duomenimis, kuriuos komanda stebėjo subdukcijos zonai skylant.
Duomenys buvo gauti Nacionalinio mokslo fondo finansuojamo Kaskadijos seisminio vaizdavimo eksperimento metu, kurio metu iš laivo buvo siunčiamos garso bangos, o jų atspindžiai buvo stebimi 15 kilometrų ilgio povandeninių jutiklių gija. Gauti duomenys pateikė išsamius regiono vidaus vaizdus, atskleidžiančius gilius lūžius ir lūžio linijas, kur tektoninė plokštė pradeda skilti.
„Dabar pirmą kartą turime aiškų subdukcijos zonos nykimo vaizdą“, – sako Shuckas.
Tyrėjai nustatė, kad užuot visiškai užsidariusi, plokštė skyla, sudarydama mažesnes mikroplokšteles ir naujas ribas. Mokslininkai padarė išvadą, kad rezultatas yra tarsi stebėti, kaip traukinys lėtai nuvažiuoja nuo bėgių, po vieną vagoną.
Tęsinys kitame puslapyje:
