Vadovėlius teks perrašyti? Naujas atradimas. Keičia supratimą apie Uraną ir Neptūną ()
Uraną ir Neptūną jau daugelį metų žinome kaip ledinius Jupiterio ir Saturno giminaičius, tačiau nauji Ciuricho universiteto tyrimai šią klasifikaciją apverčia aukštyn kojomis. Šie dangaus pasauliai gali būti daug uolėtesni nei manyta anksčiau.
© NASA/JPL-Caltech/B. Jónsson, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Uranus_and_Neptune.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei prisiminsime mokyklos laikų pamokas, greičiausiai įsivaizduosime klasikinę Saulės sistemos diagramą, suskirstytą į uolines planetas (Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas) ir dujų milžinus (Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas). Uolinis Plutonas anksčiau išsiskyrė iš kitų, tačiau 2006 m. Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) atėmė iš jo planetos statusą.
Ir mes šią padėtį laikėme savaime suprantama jau daugelį metų. Bet kas, jeigu tai nėra taip akivaizdu? Neseniai Ciuricho universiteto (Šveicarija) komandos atlikta analizė rodo, kad Uranas ir Neptūnas galbūt vis dėlto nėra klasikinės dujų milžinės. Pasak Šveicarijos tyrėjų, jų viduje gali būti žymiai daugiau uolienų nei manyta anksčiau.
Komanda sukūrė patentuotą metodą abiejų planetų vidaus modeliavimui, derindama fizinius modelius su empiriniu požiūriu. Tai leido jiems išvengti ankstesnių prielaidų apie jų ledinę prigimtį.
|
„Ledo milžinų klasifikacija yra pernelyg supaprastinta, nes Uranas ir Neptūnas vis dar menkai suprantami. Fizikos modeliai buvo per daug paremti prielaidomis, o empiriniai – pernelyg supaprastinti. Sujungėme abu metodus, kad gautume agnostinius, bet fiziškai nuoseklius vidinius modelius“, – moksliniame pranešime aiškina Luca Morfas, Astrofizikos katedros doktorantas ir pagrindinis leidinio autorius.
„Naujasis metodas atsitiktinai generuoja vidaus tankio profilį ir tada jį susieja su stebimu gravitacijos lauku. Pakartoję procesą, galėjome nustatyti sudėtį, kuri atitinka duomenis, tačiau nedaro prielaidų apie ledo dominavimą“.
Naujas vidinių sudėčių diapazonas rodo, kad abi planetos gali būti turtingos arba vandens, arba uolienų, apibendrina tyrimų projekto iniciatorius prof. Ravitas Helledas.
Tyrimas taip pat suteikia naujų žinių apie paslaptingus Urano ir Neptūno magnetinius laukus. Nors Žemė turi skirtingus magnetinius polius (šiaurinį ir pietinį), Urano ir Neptūno magnetiniai laukai yra sudėtingesni ir turi daugiau nei du polius.
Nors rezultatai atveria naujas duris šių planetų supratimui, tai nereiškia, kad mes žinome viską apie Uraną ir Neptūną. Šveicarijos mokslininkai pabrėžia papildomų duomenų poreikį, siekiant atskleisti tikrąją jų vidaus prigimtį. Todėl jie pabrėžia specializuotų misijų poreikį.
