Dėl klimato kaitos didžiausią pavojų patirsiančių valstybių žemėlapis (12)
Paskelbtas žemėlapis atskleidžia aiškią atskirtį tarp valstybių, kurios savo teršalų emisijomis potencialiai labiausiai prisideda prie klimato kaitos, ir šalių, kurioms dėl aplinkos permainų kyla didžiausias pavojus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiaurinio pusrutulio valstybės susiduria su mažesniu pavojumi dėl klimato kaitos ir yra geriau pasirengusios su juo susidoroti, nors globalizacija reiškia, kad permainų poveikis reikšmingas visiems, rašo britų „The Guardian“.
Britų rizikos analizės grupės „Maplecroft“ sudarytas žemėlapis iliustruoja vargingesnių tautų derybose naudojamą argumentą, kad klimato kaitą lėmė turtingųjų šalių pramonė ir šios šalys turi padėti kitoms susidoroti su pasekmėmis bei vystyti atsinaujinančios energijos projektus. Tokių argumentų laukiama ir lapkritį Pietų Afrikoje įvyksiančiame pasaulio valstybių atstovų susitikime, kuriame bus ieškoma, kuo būtų galima pakeisti galioti baigiantį Kioto protokolą, kuriuo išsivysčiusios šalys yra įsipareigojusios dėl konkretaus teršalų sumažinimo.
Britų analitikai žemėlapį sudarė atsižvelgdami į dėl besikeičiančio klimato potencialiai kilsiančių audrų, potvynių, sausrų riziką bei šalių socialines ir finansines galimybes susidoroti su šiomis problemomis.
Didžiausia rizika priskirta Haičiui, Bangladešui, Zimbabvei, Siera Leonei, Madagaskarui ir tik ties 103 sąrašo numeriu pasirodo pirma didesnė išsivysčiusi šalis – Graikija. Visos, esančios aukščiau, priskiriamos besivystančioms. Italija yra 124 vietoje, Didžioji Britanija – 178 vietoje, o mažiausiai dėl klimato pokyčių keliamų grėsmių rūpintis, anot „Maplecroft“, gali Islandija.
„Didelės Šiaurės Amerikos ir šiaurinės Europos teritorijos nesusiduria su rimta realia klimato rizika ir turi labai geras galimybes su ja susidoroti“, – teigia analitikas Charlie’as Beldonas.
Jautrumo indeksas suskaičiuotas žemėlapį skirstant į 25 kvadratinių kilometrų ploto teritorijas ir Ch. Beldonas sako, kad dėl to išryškėjo besivystančiose šalyse sparčiai augančių miestų pažeidžiamumas. „Daugybė didelių miestų susikūrė rizikingose vietose, tokiose kaip potvynių užliejamos lygumos. Pavyzdžiui, pietrytinėje Azijoje, ten, kur ekonomikos neturi pajėgumų prisitaikyti“, – teigė analitikas.
Iš 20 sparčiausiai augančių pasaulio miestų šešiems suteiktas didžiausias rizikos įvertinimas, tarp jų – Kalkuta Indijoje, Manila Filipinuose, Džakarta Indonezijoje, Daka ir Čitagongas Bangladeše. Taip pat įtraukta Adis Abeba Etiopijoje.
„Tokie miestai kaip Manila, Džakarta ir Kalkuta yra gyvybiškai svarbūs ekonomikos augimo centrai“, – pabrėžė Ch. Beldonas.
Tarp daugumos mokslininkų vyrauja sutarimas, kad klimato pokyčius bent iš dalies lemia žmogus, nes dėl jo veiklos į atmosferą išmetami teršalai skatina planetos šilimą.
