Dėl klimato kaitos didžiausią pavojų patirsiančių valstybių žemėlapis

Nuostabu, gal atsiras paskata ir skurdiems regijonams su miliardine populiacija sumažinti taršą, nes dabar panašu, kad tokioms šalims kaip kinija ir Indija giliai dzin ekologija.

Didziausia Š lavina pareis tiems kurie neprisideda prie viso sito

Toms skurdzioms salims pagal tarsa per gyventoja dar oi kaip atsilieka. Kinija nuo JAV per gyventoja tarsa atsilieka apie 20 kartu. Europa nuo JAV ~2 kartus atsilieka. Taigi siuo metu JAV yra didziausia pasaulio tarsos problema.

Ir prie ko čia tarša gyventojui? Tipo klimatui įtaką turi ne bendras užterštumas, o kažkoks išvestinis statistinis vienetas? Jei šalis paleidžia daugiau teršalų, tai ji ir yra didesnis teršėjas.

Tai gal nepriklauso salies emisijos nuo gyventoju skaiciaus?

Pats laikas kompiuterių ir elektronikos komponentų gamyklas keltį į Lietuvą.

Pasiklystat logikoje ponaičiai. Niekas neneigia, kad šalies taršos emisijos priklauso ir nuo gyventojų skaičiaus (nors tikrai ne pagrindinis faktorius). Čia su mano komentaru išvis nieko bendro neturi. Aš gal tiesiog pademonstruosiu tą logikos klaidą pavyzdžiu. Tarkime (teršalų kiekis išgalvotas): Kinija per metus išleidžia 100 mln teršalų. Kinijoje gyvena 1200 mln. žmonių JAV per metus išleidžia 50 mln teršalų. JAV gyvena 300 mln. žmonių Kinijos tarša vienam gyventojui yra 0.083 teršalų gyventojui JAV tarša vienam gyventojui yra 0.17 JAV tarša gyventojui gaunasi dvigubai didesnė nei Kinijoje, tačiau tarša bendrai Kinijoje yra dvigubai didesnė, todėl ir jos įtaka klimato kaitai (tarus, kad tokia yra) irgi yra dvigubai didesnė. Dabar aiškiau?

Tarsa per gyventoja sakyciau yra vienas svarbesniu ir teisingiausiu rodikliu. Nekreipiant i jokia zala gamtai ir sveikatai, pigiausia energija gaminti is angliu be jokiu filtru ir pan.. Kadangi Kinijos issivystymo lygis dar bendrai paemus yra zemas, tai kodel jinai turi maziau tersti, kai ir taip per gyventoja jinai tersia maziau ? O jei jus imsit absoliucius skaicius saliai, tai San Marinas su keliais gyventojais gales tersti tiek pat kiek Kinija su tukstancius kartu daugiau gyventoju! Taigi turetume siekti kazkokio tai kad ir 0.083 tersalu gyventojui (isgalvota, tesiant karves minti), nes sitaip kastai bus vienodai pasiskirstyti, nes kodel kita salis turi mazinti iki 0.01, kol kita varo visa riebu 1 per gyventoja ?

Siaures salys gal ir "saugios" truputi pakilus vandens lygiui, bet kazin kaip jos atrodys kai uzeis ledynmetis nors nzn kaip greit tie ledynai slenka kai atsitinka taip. Gal slinktu taip letai, kad butu galima panaudot kad ir ta pacia zemes gelmiu siluma ledynams aplink miestus tirpdyti.nors jei tie ledynai keliu kilometru aukscio...

O gal šitas matas teisingesnis: http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_co ... _emissions arba šitas: http://en.wikipedia.org/wiki/Emission_intensity Kiek šalis už kiekvieną dolerį išleidžia tiek ir tiek teršalų, pagamindama energijos kiekį ar šiaip produkcijos. Šaliai, kuri nesugeba efektyviai gaminti, akivaizdu, kad jei reikia kažką daryti.

Efektyviai gamybai reikia kapitalo. Taip pat efektyvia gamyba itakoja aplinkos salygos ir gyventoju skaicius. Per BVP negerai, nes BVP skaiciavimas yra siek tiek subjektyvus + priklauso velgi nuo daug ko. Bet tada iskyla dilema, kodel Kinija su 4x daugiau gyventoju nei JAV gali tersti maziau, nes dar nespejo BVP isvystyti ? O realiai man visai patiko tarsa per isgauta energija Bet velgi, sitas kriterijus daug palankesnis issivysciusioms salims, nes issivysciusiose salyse gali investuoti daugiau i taupesnes technologijas.

bet kokie visi protingi ir kiek daug zino ir net apskaiciuoja... speliones panasios i meteorolones progrnozes kelis metus metu i prieki..