400 žmonių sutiko skristi į Marsą be galimybės sugrįžti atgal

O jeigu nori skristi, kodel visuomene turetu uzdrausti? Koks tos "visuomenes" reikalas kaip kas nori nugyventi savo gyvenima ir isiamzinti istorijoje?

Kad tam marse būtų galima be skafandro gyvent, tai visai ir aš turbūt pasirašyčiau, bet kai nėra nei atmosferos, nei deguonies, tampytis visą tą mantą likusį gyvenimą tai ne prikolas. Ta vienatvė turbūt irgi užknistu negyvai, vienintelis pliusas tik tas, kad būtum pirmas kuris ant tos žemės vaikščiojo...

Kodėl gi ne? Jeigu esi tarkim vienišas (neesi sukūręs šeimos, neturi kitų artimųjų), tai kelionė į Marsą atrodo gan patraukliai. Tiek tuo, kad tai neįtikėtini pojūčiai, tiek tuo, kad įsiamžinsi pasaulio istorijoje, tie tuo, kad visiškai pakeisi savo gyvenimą ir galbūt atverti kelius Marso kolonizacijai. Beje, gi nebūtum visiškai vienas. Vis tiek siųstų bent 5 astronautus. Tad vis šiokia tokia kompanija O ir siunčiant jau manau būtų pastatyta tam tikra vietą gyvenimui, kur galima būtų judėti be skafandrų.

Atmosfera ten yra, tik nepakankama, kad butu galima vaikscioti be skafandru ir deguonies is tikruju nera. Su manta tu niekur nesitampysi beveik. Bus gyvenamasis kompleksas, kuri su laiku praples, kai sius davinius.

as irgi varyciau jei butu atmosfera ir nebutu salta, o dabar tai vargingos salygos labai. nebent koki plutona atitempt ir i marsa ikalt, va tada butu zeme 2

Pirmųjų pavardės bus istorijoje - gal net ilgiau, nei kokio amerikės prezidento. Kai kam tai yra labai svarbu - svarbiau, nei patogumai ar ilgas gyvenimas

Kaip niekada niekas nepamirš pirmo Homo sapiens nusileidimo ant nežemiško paviršiaus (mėnulis), tai tuo labiau nepamirš to, kuris pirmasis palies svetimą planetą)

401, aš irgi neatsisakyčiau.

Manau tokiai misijai rasti savanorių nesunku, sunkiai bus su visuomene.

Kaip matau, daug ką užkniso ši planeta Aš nieku gyvu nesutikčiau palikti paukščių, upių ir mylimųjų.

gal ir negražiai nuskambės, bet dėjau ant šitos rutinos, "mylimųjų" giminainčių ir bankų http://www.cha.lt/category/video/66849- ... ajone.html Tiesiog užkniso, geriau ten numirčiau. Gaila niekas manęs ten neleis

Nejaugi manai, kad ten nebus bankų? Žinoma, kad bus. Ir netgi tie patys bus.

402 plz.. aš irgi visai neatsisakyčiau su dabartinėm technologijom ne toks ir vienišas ten būtum.. o ką ta visuomenė, tegul daugiau dėmesio kreipia į savižudybių problemą, čia juk visiški vienetai lyginant su savižudybių statistika..

Nu ten komentaruose neblogų klausimų užduota. Kaip kad pavyzdžiui kaip galima teigti, kad Photoshop paredaguotos NASA platinamos nuotraukos yra tiesa? Aš irgi galiu pasiimti NASA Marso nuotrauką, padaryt dangų geltoną, pridėt žolės ir ką? Gi nesakysiu, kad čia NASA ištikrųjų slėpė žolę nuo visų pridėję akmenų ir "dulkių". Argumentai truputi keistoki. Tas pats ir su tais neva spalvotais lipdukais ar kažkokia žarna... Nuo oro sąlygų laisvai galėjo viskas pasikeisti (spalvų matymas). Net Žemėje būna dienų, kai viskas geltona atrodo.

Negirdėjot NASA iš tikro savo logotipą su photoshop padarė irgi sufalsifikavo dėl neaiškių priežaščių plz look, dėmesio verta tema atversianti jums protą.. http://www.technologijos.lt/diskusijos/ ... hp?t=13775 p.s. dėl ko NASA gali pakoreguot tas visas nuotraukas tai dėl pvz blogos kokybės nuotraukų, google earth nuotraukose slepia karinius objektus ir tai visiškai suprantama, net ir debilui aišku kad marse nėra gyvybės tokios, dėl kurios NASA turėtų dėt į kelnes ir padirbinėt nuotraukas.. taip kad apsiraminkit su tom nesąmonėm.. o bl žinokit ir saulės nuotraukas retušuoja pvz šitą retušavo kad nematytume raudonos spalvos ateivių laivų.. http://upload.wikimedia.org/wikipedia/c ... 06_lrg.jpg va originalas http://watchmojo.com/blogs/images/replicate-sun.jpg o gal ir čia ne originalas, jau bijau.. Prieš ką nors teigiant reikėtų pasidomėt daugiau tiek tam tikrų kamerų optinėm savybėm tiek apie tai kaip yra sudaromos nuotraukos ir t.t. o po to jau galima svaigt kažką.. p.s.s. tas geras kur tapati geltona juosta marse tampa orandžine "we ordered the yeallow ropes, but they didint, had so they sent us the orange ones, oh well we will use them instead since only the color is different.." seriously.. grow up kids..

Kelionė į Marsą, jei tik tai įvyks, neabejotinai bus įamžinta istorijos puslapiuose. Bet ar tikrai kelionė verta pasiaukojimo, dėl galimai per menkų įspūdžių svetimoje, žmogaus gerai neištyrinėtoje planetoje, žinant, kad ten tik smėlis ir uolos, ir dėl dviejų išspausdintų žodžių, vardo ir pavardės, moksliniuose leidiniuose ar istorijos vadovėliuose? Turbūt taip - ,,Tikslas pateisina priemones''. Kiekvienas žmogus kaip individas mąsto skirtingai. Nors kartais ir esame priblokšti kitų sprendimais, bet kiekvienas kuriame savo ateitį, einame savo pasirinktu gyvenimo keliu. Kyla daugybė klausimų ir daugybė galimų tokios kosminės kelionės scenarijų. Svarbiausia ar iš kelių šimtų savanorių, žinančių tikslią išvykimo datą maršrutu (Žemė - Marsas ), atsirastų bent grupelė žmonių, kurie galų galiausiai sutiktų palikti geresnį Pasaulį, dėl migloto rytojaus ir taip padėti pamatus tolimesniai kosminių tyrinėjimų raidai? Neabejotinai atsirastų, jei tik kelionę apmokėtų į abi puses, o jei kitaip, jeigu pinigai svarbesni už žmogaus gyvybę? Pinigus lengva atspausdinti, tai tiesiog matas mūsų ekonominėje sistemoje, o štai ištekliai riboti, išteklių neprigaminsi. Gal todėl misijos maršrutas tik į vieną pusę, norint išteklius panaudoti tolimesnėms kelionėms. Būtu graudu žinoti apie misijos į abi puses negalimumą iš paskatos sutaupyti lėšų. Pinigai tai tik krūva popieriaus neatstosiantys žmogaus gyvybės, mąstančius kitaip neskubėkime smerkti, gal jie tiesiog neatsidūrę tokioje situacijoje kurioje būtų įtraukti patys. Vis dėlto norėjimas atrasti, pasiekti visada pareikalaus aukų. Yra daugybė priežasčių, dėl ko būtu sunku palikti Žemę, visų pirma šeima, giminaičiai ir žinoma draugai, o labiausiai skaudu būtu išmainyti neapsakomą gamtos grožį, pasivaikščiojimus parke, jausmą kaip plaučiai prisipildo grynu oru, gyvybės šurmuliavimą, medžio pumpurų, žalumėlio kvapą, taip galima tęsti apsčiai. Tai pat verta paminėti daugybę žmogiškų malonumų. Jei galėtumėme rinktis sotesnį, sveikesnį maistą, geresnę mašiną ar būstą ir t.t. turbūt nėj nekyla klausimas ką mes pasirinktumėme, kalba eina ne vien apie materialinius dalykus, bet ir apie fiziologinius, dvasinius. Kiekvienas mūsų nori turėti pasirinkimo laisvę su kuo ir kaip bendrauti, kaip rengtis ir t.t, būtent kosminės kelionės metu mes tokios laisvės netektumėme. Taigi atsidūrę už šimtų milijonų kilometrų nuo žemės negalėtumėme kaltinti atsakingų asmenų už tai, kad mus įgrūdo į ,,mažą kartoninę dėžute”, tai būtų mūsu laisvė rinktis leistis atimamam laisvės pasirinkimui vardan kelionės į Marsą. Apribotas, suvaržytas, ilgai nematęs savo artimųjų, žinodamas kelionės baigtį, o gal ir pasiekęs kelionės tikslą ir visaip kitaip uždarytas net ir psichologiškai gerai pasirengęs žmogus mažų mažiausiai depresuotu, pasijaustų vienišas ir tik tada suprastų tikrąją šių žodžių reikšmę ,, Kelio atgal nebėra kaip ir kito pasirinkimo". Negalėtumėme atmesti nepasisekusios kelionės scenarijaus ar kitų misijos narių savižudybę, žūtį kosminės kelionės metu. Argi rizika nėra per didelė? Rizika visada išliks. Rizikavo, net ir tokie garsūs jūrininkai kaip Vaskas De Gama, Kristupas Kolumbas, Fernandas Magelanas, tai jie davė pradžią didiesiems geografiniams atradimams. Dar vienas labia gerai žinomas faktas, tai kad Roaldas Amundsenas įėjo į istorijos metraščius kaip pirmasis pasaulyje žmogus pasiekęs pietų ašigalį. Bent iš dalies kelionę į Marsą galėtumėme sulyginti su ekspedicija į Antarktidą. Yra ir antroji, tokios ekspedicijos, medalio pusė, tai nepavykusi Roberto Skoto kelionė. Užsibrėžtą tikslą jis įvykdė. Nors Skotas ir pasiekė Pietų polių, bet jam nepavyko sėkmingai gryžti atgal. Abu keliautojai, nepaisant stingdančio šalčio ir rizikos nebegrįžti, puikiai suvokė, kad aplinkui nematys nė menkos gyvybės tik sušalusį ledą ir sniegą. Jie vis dėl to ryžosi tokiai ekspedicijai. Vardan ko? Dėl garbės būti istorijos dalimi, dėl neapsakomo noro, kuris taip ir plazda mintyse neduodamas ramybės, pažinti neištyrinėtas vietoves. Į šį klausimas tik jie patys tesugebėtu atsakyti. Kelionė į Marsą atrodo žymiai sudėtingesnė ir rizikingesnė nei bet kokia iki šiol įvykdyta ekspedicija, bet ar taip neatrodė XX amž. Ekspeditoriams Amundsenui ir Skotui? Nors svetima planeta kaip ir aplinka glumina, visada atsiras tyrinėtojų kurių noras atrasti ir patirti tai kas užgniaužtų kvapa nustelbs baimę ir bejėgiškumą. Ps. Atsleiskite yra gramatinių klaidų neturėjau daug laiko jų taisyti, tiesiog norėjau išreikšti savo nuomonę, kaip ir kiekvienas jūsų. Taipat atsiprašau už netikslumus ar kokius neatitikimus. Tikiuosi nieko šiuo pasisakymu neįžeidžiau.

very nice tiksliau sakant ką ten nuskridęs žmogus gali padaryti ko negali padaryti robotas? nebent žiūrima į ilgalaikius tyrimus, nes žmogus ten praleis daug laiko..

Aš 403.

404