Apie masės ir energijos sąryšį artėjant prie šviesos greičio

Manau mes pamirstam viena smulkmena, skrendant bent 10 procentu sviesos greicio erdvelaivio kelyje esanti teniso kamuoliuko dydzio uoliena galetu sudraskyti laiva i gabalus. Space shutle isvedimo is orbitos metu (jei gerai pamenu) izoliacinio sluoksnio gabalas atsiskyre ir pramuse anglies pluosto sparna. Svarbu ne tik greitis kuriuo zmonija ismoks judeti, bet ir tai kaip uztikrinti sauguma jei tai imanoma.

"Almost all physicists have abandoned the idea of relativistic mass nowadays because it has proven to be pretty much useless." http://www.physicsforums.com/showthread ... ost3634418

[Citata. Tačiau kaip mes jau pažymėjome, žvaigždėlaivio viduje masės padidėjimas nebus jaučiamas.] wtf! Iskur jie zino,ar jau bande skristi? Mano manimu jei tu skristum sviesos greiciu tu butum tiesiog saltiena,net ir tavo kaulu atomai isiskaiditu i atskirus kalcio atomus.

Nemanau, kad gudrybės pavyks. Kraipyti erdvę reikalingas neįsivaizduojamas energijos kiekis. Nebent galima pasinaudoti jau esamais erdvės iškreipimais. Bet pirma reikia juos aptikti. Kitas klausimas - ar jėga, kuri iškreipė erdvę, nepaveiks destruktyviai erdvėlaivio ir astronautų.

Visa tai tik teorijos. Teko girdėti net tokių dalykų, kad šventoji dvasia nespės pavyti, todėl tai neįmanoma. Savo požiūrį buvau išdėstęs anksčiau; po BigBang'o mes jau skriejame tuo greičiu, kurį jis mums suteikė ir tai yra šviesos greitis, o materija- mūsų atžvilgiu stovinti banga. Čia dar būtu klausimas, ar greitėti, ar stabdyti, BigBang'o centro atžvilgiu. Bet kuriuo atveju, iš mums pažįstamos materijos, taptume banga. Gal aš ir smarkiai klystu, bet.. bent įtariu, kad klystu. Du kartus teko stebėti NSO, pagal jų pagreičius manau, kad vis gi tai įmanoma, tik mes dar nežinome kaip. O gal visažinės religijos atsakys, kas tai, ir kaip tai padaro, apart, mokslas nieko nežino,.. mes žinome viską? p.s. Čia ne Aidui.

Dėl religijos nebijau jokių priekaištų, bet ačiū, Otto, kad mane išskyrei. Čia buvo kalbėta apie erdvės iškreipimą, siekiant tuo būdu apeiti šviesos greitį. Manau, kad abiem atvejais - tiek bandant pasiekti šviesos greitį, tiek kreipiant erdvę bus susidurta su lygiai tokiais pat procesais. Bandant masę turintį objektą įgreitinti iki c susiduriame su masės ir energijos augimu tame objekte, jame taip pat keičiasi laiko ir erdvės parametrai. Iš kitos pusės žiūrint, erdvėlaikio iškraipymus nulemia didelių objektų masė ir energija. Taigi iš formulės EMC2 žinome, kad masė, energija ir c neatsiejamai susiję, aišku, kad su šiais parametrais bus neatsiejamai susijęs ir erdvėlaikis. Kodėl taip yra sunku intuityviai suvokti, bet tai yra dabar mums žinomos materijos egzistavimo sąlygos. Masė ir energija atskiruose objektuose turi ribas. Jei c neturėtų ribų, tai praktiškai bet kokio objekto masė ir energija būtų taip pat be ribų, kas visiškai sugriautų kosmosą. Taigi, realesnis dalykas tarpžvaigždinėm kelionėm būtų teleportacija remiantis kvantiniu susietumu. P.S. kadangi Šventoji Dvasia yra visur, jai nėra reikalo ką nors vytis (čia šiaip, iš filosofinio taško).

Dar mintis. Kadangi c vertinamas pagal dabar žinomas mases ir energijas, tai galbūt, nustačius kitų dydžių mases ir energijas bus nustatytas procesas, vykstantis greičiau nei c (tų energijų ir masių ribose).

Aidas rašo; Tam ir pasiūliau savo suvokimo variantą, beje, paimtą iš fotono egzistavimo sąlygų. O dvasia, kaip ir dievas, tėra tik materijos formos, todėl jos niekuo ne išskirtinės.

Otto, gal jau palikime Dvasią ir Dievą, pakankamai jau išdiskutavome. Be to, šiais klausimais aš irgi tik mėgėjas. Šiaip norėjau pabrėžti, kad c, e ir m neatsiejamai susiję, o su jais ir ervėlaikis. Dėl tavo požiūrio į c neturiu kol kas nuomonės, nes ne iki galo supratau.

Kai tik kokia mokslinė tema, pasigendu Didžiųjų Mokslininkų, besireiškiančių konkurse "Mokslas ir religija" ir agresyvių religijos atžvilgiu, komentarų.

Otto, manau, kad vis tik čia be jokios mistikos ir papildomų teorijų, natūralu. Kaip baigtiniai objektai turi energijos ir masės ribas, taip ir c natūraliai turi ribas. O intuityviai sunkiai suvokiami erdvėlaikio iškraipymai priklauso nuo natūralių minėtų trijų parametrų.

O jei 'erdvėlaikio iškraipymus' paliktume ramybėje, o C laikytume pradiniu, mums BigBang'o suteiktu greičiu? Mes turime juo judėti, kad netaptume banga. O paaiškinimas- 'baigtiniai objektai', jokio paaiškinimo neduoda ir man jo negana.

O kaip tuomet susijęs mums BB hipotetiškai suteiktas greitis c su tuo, kad savo atskaitos sitemose turime pastovų c?

Greitis ne hipotetinis, po sprogimo mes realiai tolstame nuo centro ir esame tarsi besiplečiančio burbulo plėvelės dalis. Matyt todėl mums atrodo, kad visata yra plokščia, matome, kad ji plečiasi, na, 'burbulas tempiasi'. .. O greitis- jei atskaitos sistema juda greičiu C, tai pasiekus jos atžvilgiu C, yra tikimybė, kad sustotume pirminio taško atžvilgiu. Kas būna sustabdžius fotoną? Matyt, panašiai galioja mums, kaip ir fotonui, nors čia tik prielaida

Įdomi teorija. Tik kad c realiai egzistuoja kai kurioms dalelėms/bangoms. Tai gautusi, kad jos stovi hipotetinio BB centro atžvilgiu, o tai reiškia, kad jos jau turėjo mus palikti. To, kaip žinome, nėra. Papildyk teoriją. Nebūčiau linkęs manyti, kad burbulas, ant kurio plėvelės męs esame, yra tuščias.

Gal paaiškink, iš kur žinai, kad to nėra? Tarkim, žiūri į juodąją skylę ir nieko nematai.. O kodėl jis turi būti tuščias? Jis gali būti užpildytas sferų seka.

Nagi, Otto, geriau įsiskaityk. Ar šviesa mus paliko?

Gal nurodyk man nors vieną fotoną, kuris suka ratais ir mūsų nepalieka? Jei jau išspinduliavai, tai ir nebėra .

Tada paaiškink man, kur jis "prapuola".