Italų matematikas skaičiavimais eliminavo tamsiosios medžiagos egzistavimo galimybę

Na aš jau kuris laikas pastebiu, kad kažkodėl paskutiniu laiku būtent italai atranda/pasiūlo kažką netradicinio fundamentalių mokslų srityje. Kažin kodėl?

O kaip dėl Bullet Nebula? http://blogs.discovermagazine.com/cosmi ... er-exists/

Tai neutrinai eismo taisyklių nesilaiko, tai tamsioji materija pranyksta... Aiškiai Berluskonis kaltas

Įtarčiau mokyklą arba senas tradicijas (Renesansas).

butu idomiau, jei tamsiaja energija eliminuotu, nes tamsioji materija dar kazkaip suvokiama, be to dalinai ja atstot gali ir neutrinai, jei jie turi mase, kuri pakankamai didele... Gaila tik, kad straipsnyje nenusakyta, kokiomis prielaidomis remesi tas italas. Nes pries uzrasant formules, reikia iskelt pacia ideja

Kodėl? Galbūt lengvabūdiškas požiūris į mokslinį darbą ir kruopštumo trūkumas?

Sunkieji neutrinai ir galėtų būti ta tamsioji medžiaga. Lengvi neutrinai lyg ir atitinka apibrėžimą, bet jie per lengvi arba jų per mažai, kad sukeltų tokį poveikį. Dėl formulės pagrindimo be idėjos - tai čia man panašu į eilinę fiziko klaidą. Nebūtina formulę paaiškinti, kad ji būtų teisinga. Svarbiau, ar ji veikia, ar ne. Kitaip būtų galima teigti, kad Niutono dinamika neteisinga, kol neatrastas gravitonas, Higgso bozonas ar dar kažkas, kas sukelia gravitaciją.

O gal mažesnis nuolankumas prieš autoritetus ? Šiaip šitą tendenciją tai tikrai pastebiu, bet kodėl, tai čia jau aišku kiekvienas pagal save susiinterpretuos.

Moksle tokio dalyko kaip nuolankumas autoritetams nelabai yra. Cia religiju savybe. Tiesiog tie "nauja mastyma" bandantys pademonstruoti zmones dazniausiai buna nepakankamai gerai susipazine su jau visiems kitiems zinomais dalykais ir/arba samoningai juos ignoruoja, ypac tuos, kurie priestarauja ju "kitokiam" mastymui.

Sutinku, kad ne visada butina (ir net nereikia) - tuo atveju, kai is stebejimo duomenu bandai rast desni. Cia gi, kaip suprantu, ne naujas desnis atrandamas, o tik aiskinamas kitoks mechanizmas, remiantis jau zinomu traukos desniu. Tai tas mechanizmas man ir idomus.

Negali vienas visko žinoti. Bet, jei nežinai tų alternatyvų tai kaip gali jas kritikuoti. Gilus susipažinimas su dominuojančia teorija irgi nėra būtinas, jei gali paaiškint kitaip. Bet reik žinot eksperimentinius faktus, čia tai jau tikrai. Tada gali siūlyti testinius eksperimentus kur numatymai skiriasi.

Net pats mechanizmas nėra naujas, tik įdomi jo savybė. Kaip žinom, stabilia apskritimine orbita judančių kūnų greitis priklauso nuo atstumo tarp jų ir jų masių. Taigi va, stebint žvaigždes galaktikose atrodo, kad galaktikų masė didesnį ir pasiskirsčiusi didesniame tūryje bei tolygiau nei turėtų būti atsižvelgus į "matomą" masę izoliuotoje galaktikoje. Tačiau galaktikos nėra izoliuotos, jos yra gravitaciškai susietos spiečiuje. Natūralu, kad jei gretimų galaktikų daug, tai išorines žvaigždes labai veikia kaimyninės galaktikos, tuo pačiu dalinai kompensuodamos "savos" galaktikos gravitacinį poveikį. Tyčia ar netyčia, pavyko sudėlioti tokį spiečių, kuriame žvaigždžių trajektorijos panašios į stebėjimų duomenis, o trūkstamos masės kaip ir nebėra. Šituos duomenis dar reikia tikrinti ir pertikrinti, išbandyti kitokias konfigūracijas. Gali būti, kad tai sutapimas; arba kad tamsioji materija pasiskirsčiusi kitaip nei dabar manoma, arba kad spiečiuose jos trūksta mažiau nei iki šiol manyta; o gal skaičiavimuose įsivėlė klaida. Žodžiu, rezultatas įdomus ir intriguojantis, bet smarkiai abejoju, ar jis revoliucinis. Todėl dar anksti galvoti apie paaiškinimus ir naujų dėsnių formulavimą.

http://en.wikipedia.org/wiki/Einstein_Cross Gal kas gali paaiškinti kodėl būtent kryžius, būtent keturi to pačio vaizdai. Kokią čia linzę reiktų padėti tarp savęs ir lempos , kad matyti dar keturias?

Gal tau pasirodys įdomu, o gal jau ir žinai, bet šiek tiek tave patikslinsiu. Niutono dinamika (inercijos dėsnis) priklauso nuo inercinės masės, kuriai paaiškint reikia Higgso bozono, gravidacija nepriklauso Newtono dinamikai. Gravitacinę masę, kaip gravitacinio lauko sukelėją bandoma paaiškinti naudojantis virtualiomis dalelėmis gravitonais

Hm, tada kurią iš masių turi fotonas?

Fotonai neturi masės.

Gal gali pagrįsti eksperimentais ?

Žinai, kas fotonas? Šviesa. Tik masės neturinti dalelė gali judėti šviesos greičiu ir tai yra fotonas. Gal gali paneigti?

Na fotonas negali sustoti, todėl visai naturalu, kad jam netinka ta formulė su šaknim. Bet fotonas turi impulsą , padalinus iš c gauname dydį matuojamą kilogramais. Tai kuom ne kinetinė masė?