Mokslo pasaulyje – šokas! Sensacingas radinys Pompėjoje. Senovinis kulkosvaidis? ()
Ant Pompėjos sienų aptikta pėdsakų, kurie neatitinka tipiškos senovės karo technikos.
© SBA73 CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Ancient_Mechanical_Artillery._Pic_01.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai mano, kad tai mašinos, galinčios greitai ir pakartotinai šaudyti. Skamba pažįstamai? Kai kurie lygina tai su senoviniu kulkosvaidžiu.
Pompėja – tai vieta, kuri ir toliau stebina archeologus, net ir po šimtus metų trukusių tyrimų. Dauguma ją sieja su Vezuvijaus išsiveržimu 79 m. po Kr., tačiau ir toliau randama ankstesnių įvykių pėdsakų.
Dabar mokslininkai teigia, kad ant miesto sienų buvo išlikę įrodymų apie ginklo, kurį kai kurie lygina su... senoviniu kulkosvaidžiu, naudojimą.
Šiaurinėse Pompėjos sienose jau seniai matyti pažeidimų. Didelius, apskritus kraterius lengva paaiškinti kaip akmeninių sviedinių, paleistų iš romėnų katapultų, smūgių pasekmes. Tačiau mažesnės skylės kėlė problemų. Jos yra keturkampės formos ir išsidėsčiusios būdingu vėduoklės formos raštu. Metų metus tai buvo laikomi tik kovos ar sunaikinimo pėdsakais.
|
Italų tyrėjų komanda nusprendė atidžiau panagrinėti šį klausimą. Jie panaudojo lazerinį skenavimą ir fotogrametriją, kad sukurtų labai didelės skiriamosios gebos trimačius modelius.
Smūgių gylio ir formos analizė leido padaryti netikėtą išvadą: žalą padarė ne rankiniai ginklai, o mechanizmas, galintis greitai ir pakartotinai šaudyti. Ar senovės žmonės turėjo kulkosvaidžius?
Tyrėjai atkreipė dėmesį į polibolą (polybolos) – pasikartojančios katapultos tipą, žinomą iš graikų techninių aprašymų, datuojamų III amžiumi prieš Kristų. Tai buvo mašina, kuri beveik automatiškai galėjo šaudyti vienas po kito einančius sviedinius dėl strėlių laikymo ir tiekimo sistemos.
Duomenys iš Pompėjos buvo palyginti su senoviniais tokių prietaisų „instrukcijų vadovais“. Sienų pažeidimų modelis puikiai atitiko mechaninį šių ginklų daromą reljefo „šlavimą“. Muziejuose randami romėnų mašinose naudojami geležiniai sviedinių antgaliai taip pat atitiko šį modelį.
„Pompėjoje pastebėtas aiškiai radialinis tankiai išdėstytų smūgio žymių raštas leidžia manyti, kad buvo naudojamas automatinis ginklas skirtas pulti lankininkus, po vieną pasirodančius bokštų šoniniuose praėjimuose, arba gynėjus, kurie trumpam pasilenkdavo tarp gynybinių įtvirtinimų, kai laikini mediniai įtvirtinimai jau būdavo rimtai apgadinti“, – rašo tyrimo autoriai.
Šie pėdsakai siejami su Pompėjos apgultimi, kurią I amžiuje prieš Kristų įvykdė Liucijaus Kornelijaus Sulos pajėgos*. Teigiama, kad būtent tada miestas buvo apšaudytas pažangiais ginklais. Įdomu tai, kad Vezuvijaus išsiveržimas, įvykęs mažiau nei po šimtmečio, beveik idealiai išsaugojo šią žalą.
Dėl to šiandien galime matyti ne tik stichinės nelaimės padarinius. Pompėjos sienos taip pat užfiksuoja senovės karybos ir technologijų istoriją, kuri buvo daug pažangesnė, nei įprastai manome.
