„Dideli plotai“: kokia Marso dalis yra tinkama gyvybei? (12)
Marso sąlygas modeliavę Australijos mokslininkai aiškinosi, kokia Raudonosios planetos dalis yra tinkama gyvybei. Pirmadienį jie paskelbė, kad šioje planetoje Žemės gyvybei galėtų būti tinkami „dideli plotai“, rašo telegraph.co.uk.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Australijos nacionalinio universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Charley’io Lineweaverio, lygino Žemės bei Marso temperatūrų ir slėgių modelius, o pagal tai vertino, kokia tolimos planetos dalis yra tinkama gyventi į žemietiškus panašiems organizmams.
Gyvybė egzistuoja tik viename procente Žemės tūrio, skaičiuojant nuo viršutinių atmosferos sluoksnių iki branduolio. Atlikus pirmą tokio tipo modeliavimą, nustatyta, kad apgyvendinti galima tris procentus Marso – didžioji dalis gyvenamosios vietos plyti po planetos paviršiumi.
„Štai ką mes bandėme padaryti: surinkti visą informaciją, kurią turime, ją išanalizuoti ir pasakyti: ar bendros Marso sąlygos yra suderinamos su gyvybe. Trumpas atsakymas yra taip. Marse yra dideli regionai, kurie yra suderinami su Žemės gyvybe“, – sakė astrobiologas.
Ankstesnių tyrimų metu buvo analizuojami planetos „gabaliukai“ – tiriamos tam tikro Marso sritys ir jose ieškoma gyvybės požymių. Tuo tarpu C. Linweaverio tyrimas buvo išsamus duomenų apie visą planetą rinkinys. Šie duomenys buvo renkami kelis dešimtmečius.
Marso paviršiuose yra aptikta vandens ledo, o Australijos mokslininkai savo tyrimo metu aiškinosi, kokioje planetos dalyje galėtų būti vandens, kuris „galėtų būti apgyvendintas mikroorganizmais pagal Žemės standartus“.
Marso mažo slėgio aplinka reiškia, kad paviršiuje vanduo negali egzistuoti skystu pavidalu ir išgaruoja, tačiau, pasak C. Linweaverio, po paviršiumi, kur gruntas sudaro reikalingą papildomą slėgį, sąlygos būtų tinkamos. Tam tikrame gylyje, dėl Marso branduolio skleidžiamo karščio, būtų ir pakankamai šilta, kad bakterijos bei kiti mikroorganizmai klestėtų.
Vidutinė Marso paviršiaus temperatūra yra -63 °C.
C. Linweaveris nurodė, kad jų tyrimas yra „kol kas geriausia publikuota prognozė apie Marso apgyvendinamumą Žemės mikroorganizmais“.
„Prognozė nėra svarbi, jeigu norite išsiaiškinti, kokie yra fizikos dėsniai ir jeigu norite pasikalbėti su nežemiškomis protingomis būtybėmis, kurios padėtų statyti kosminius laivus. Bet ji yra svarbi, jeigu jus domina gyvybės kilmė ir tikimybė jai įsitvirtinti kitose planetose“, – mano mokslininkas.
Mokslinis darbas pirmadienį publikuotas recenzuojamame žurnale „Astrobiology“.