Ateivius išduos metalų kasyklos asteroiduose (12)
Mokslininkai pasiūlė naują ir gana originalų būdą nežemiškoms civilizacijoms ieškoti. Šią idėją pasufleravo tikėtina žmonijos ateitis ieškant prieinamų gamtos resursų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Edinburgo universiteto (D. Britanija) astronomas Duncanas Forganas ir Smithsono astrofizikos centre Harvarde (JAV) dirbantis jo kolega Martinas Elvisas mokslo publikacijų svetainėje „Arxiv.org“ paskelbė straipsnį, kuriame siūlomas naujas nežemiškų civilizacijų paieškų būdas.
Mokslininkų manymu, technologiškai pažangios civilizacijos, siekdamos plėtrai būtinų gamtos išteklių, neišvengiamai turės eiti tokiu pat keliu, kuriuo anksčiau ar vėliau turėsime pasukti ir mes. Kai Žemėje išseks metalų ir kitų naudingųjų iškasenų atsargos, teks jų ieškoti artimiausiose mūsų planetai asteroidų juostose. O asteroiduose pradėta metalų ir kitų civilizacijos technologinei raidai būtinų naudingųjų medžiagų gavyba neišvengiamai neliks nepastebėta. D. Forganas ir M. Elvisas siūlo nežemiškų civilizacijų mūsų Galaktikoje ieškoti dairantis pramoninės metalų ir kitų medžiagų gavybos asteroiduose požymių.
„Kosminę kasybą“ už Saulės sistemos ribų gali „išduoti“ trys iš Žemės matomi požymiai, teigiama straipsnyje. Pirma, mes žinome cheminių elementų santykį kitose planetų sistemose esančių kosminių nuolaužų žieduose, todėl, pasitelkus spektroskopiją, galima išskirti tas asteroidų juostų sritis, kuriose šis santykis neatitinka normos.
Antra, logiška daryti prielaidą, kad kitos civilizacijos, kaip ir mūsiškė, pirmiausia metalų ir kitų resursų gavybą pradės didesniuose, o ne mažesniuose asteroiduose, todėl iš Žemės bus galima stebėti, ar kosminių nuolaužų žieduose nėra statistiškai per mažo didelių asteroidų skaičiaus.
Trečia, gavybos proceso metu iš asteroidų bus išmestas didelis kiekis dulkių, kurios absorbuos artimiausios žvaigždės šilumą ir generuos atpažįstamą infraraudonąjį pėdsaką. Jį taip pat galima fiksuoti iš pačios Žemės ar jos orbitos. Taigi, pasak mokslininkų, visų šių trijų požymių derinys gali padėti rasti kosmose mūsų „proto brolius“.
Kita vertus, šios teorijos autoriai pripažįsta, jog minėtieji požymiai dar nebūtų tvirtas nežemiškos civilizacijos egzistavimo įrodymas, nes jie gali susidaryti natūraliai. Tačiau jų pakanka tam, kad nežemiško proto paieškos būtų sutelktos konkrečia kryptimi.
