Vidutinis lietuvis per metus sunaudoja daugiau nei stiklinę fosfatų (2)
Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje vis dar nėra uždrausta ar kaip nors ribojama naudoti fosfatus buitinės chemijos ar kosmetikos priemonėse. Tarptautinės Europos muilų, ploviklių ir priežiūros priemonių asociacijos (A.I.S.E) duomenimis, lietuviai pirmauja fosfatų suvartojimo kiekiais. Vidutinis mūsų šalies gyventojas per metus sunaudoja apie 0,33 kg fosforo. Tuo metu Suomijoje vienam gyventojui vidutiniškai tenka apie 0,09 kg (Lietuvos gamtos fondo duomenimis).
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Skalbimo priemonių bei įvairių ploviklių sudėtyje paprastai yra 30-40 proc. fosfatų,. Jų paskirtis – suminkštinti vandenį, kad plovikliai būtų veiksmingi. Dažniausiai vartojama fosfato rūšis yra STTP (natrio trifosfatas).
Dėl skalbimo miltelių sužaliuoja 500 kg dumblių
Per nuotekų sistemas fosfatai pasiekia jūrą ar kitus vandens telkinius ir ten sukelia vandens žydėjimą (eutrofikaciją), jie lengvai gali pasiekti ir dirvą.
Buityje plovikliai sudaro pusę visų namų ūkio chemikalų, todėl kiekvienais metais apie 16 tūkst. tonų fosforo patenka į jūrą. Paskaičiuota, kad vienas fosforo kilogramas, patekęs į vandenį paskatina apie 500 kg dumblių augimą.
Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistė Laura Stančė teigė, jog fosfatai didžiausią žalą daro gamtai.
„Fosfatai su nuotekomis patenka į vandens telkinius. Ten jie kartu su kitomis medžiagomis sukelia dumblių ir vandens augalų augimą, kurie vėliau žūva. Juos skaidančios bakterijos sunaudoja daug deguonies, todėl atsiranda nemalonus vandens telkinių kvapas. Užauga ir uždumblėja vandens telkiniai, upių vagos, kai sumažėja deguonies kiekis vandenyje, pradeda dusti žuvys. Gali įsivyrauti tik viena žuvų rūšis, keičiasi ekosistema“,- apie padarinius gamtai pasakojo L. Stančė.
Fosfatų kiekiais lenkia tik Lenkija
Europos komisija svarstė klausimą, dėl laipsniško fosfatų mažinimo arba visiško jų uždraudimo. Po tokių svarstymų fosfatų kiekį plovikliuose riboja Belgija, Vokietija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai bei Austrija.
L. Stančės teigimu, kai kurie gamintojai tiekia produkciją ir į Lietuvą, ir į Vokietiją, tačiau vokiečiai gauna skalbimo priemones su mažesniu fosfatų kiekiu, nei lietuviai,kadangi Vokietijos teisės aktuose nustatyti apribojimai šių medžiagų naudojimui.
Baltijos šalyse, Maltoje ir Slovakijoje vos penktadalis ploviklių ar skalbimo priemonių yra be fosfatų. Visgi latviai neseniai apribojo fosfatų kiekį plovikliuose – dabar jis gali siekti vos 0,5 proc. gaminio masės. Vertinant fosfatų suvartojimo kiekį, prasčiausiai Europoje atrodo Lenkija. Čia vos 15 proc. plovimo priemonių neturi šių chemikalų.
L. Stančė teigė, jog visi su fosfatais susiję draudimai kol kas vykdomi dėl šalių viduje priimamų sprendimų. Europos komisija kol kas suteikia apsisprendimo laisvę šiuo klausimu.
„Alternatyvų yra. Fosfatai neva geriau išskalbia dėmes, suminkština vandenį. Ekologiškuose plovikliuose nustatytas skirtingas dozavimas skirtingam vandens kietumui. Jų užtenka ilgiau, todėl negalima teigti, kad ekologiškos skalbimo priemonės – brangesnės“, - teigė Baltijos aplinkos forumo atstovė.
Fosfatais „laistome“ Kuršių ir Kauno marias
2006-aisiais metais Europos sąjungos institucijos atliko tyrimą, kuris parodė, jog Lenkija, Lietuva, Slovakija, Portugalija, Čekija, Ispanija turėtų daugiausia naudos, jei apribotų fosfatų naudojimą plovikliuose. Tokios išvados pateiktos įvertinus išlaidas nuotekų valymui, gyventojų, naudojančių produktus su fosfatais, skaičių, bei žalos aplinkai mastą.
2008-aisiais Lietuvoje Ūkio ministerijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, Kauno bei Kuršių marios „surenka“ didžiąją dalį gyventojų panaudotų fosfatų, todėl šių vandens telkinių būklė pavasarį ar vasarą neretai būna kritiška.
Helsinkio komisijos HELCOM duomenimis, atsisakius fosfatus naudoti plovimo priemonėse, vandens žydėjimu vadinamas reiškinys Baltijos jūroje sumažėtų 24 procentais.
Valymo įrenginiai negelbsti
Didžiausią kiekį fosfatų sudaro skalbimo milteliuose esančios medžiagos. Vandens telkinius jos pasiekia ir iš kaimo vietovių, kur nėra jokių nuotekų valymo įrenginių, ir iš miesto, nes čia esantys įenginiai negali visiškai išvalyti nuotekų. Į vandens telkinius Lietuvoje, net ir perėję per modernius valymo įrenginius, patenka apie 65 proc. visų skalbimo priemonėse esančių fosfatų.
Nustatyta, jog uždraudus lietuvių įmonėms, gaminančioms skalbimo priemones, naudoti fosfatus, nebūtų pasiekta rezultatų – jas naudoja tik nedidelė dalis skalbyklų bei gyventojų. Tyrimo išvadose taip pat teigiama, jog nėra galimybės uždrausti įvežti tokias priemones iš Europos sąjungos šalių. Tačiau būtų galima riboti priemonių su fosfatais importą iš Rusijos, Ukrianos bei Turkijos. Ėmus riboti fosfatų kiekį buitinėje chemijoje, Lietuvoje tarša turėtų sumažėti penktadaliu ar netgi ketvirtadaliu.
Svarstys fosfatų vartojimo klausimą
Visos Baltijos jūros pakrančių valstybės yra įsipareigojusios imtis priemonių atkurti sveiką ekologinę būklę jūroje iki 2021 -ųjų. Įgyvendinant „Baltijos jūros regiono strategiją“ iki 2016 metų numatoma 22,3 proc. sumažinti azoto ir 32,1 proc. fosforo patekimą į jūrą.
Šią savaitę Europos Parlamentas svarstys fosfatų vartojimo klausimą. Greičiausiai bus priimta rezoliucija, dėl jų kiekio įvairiose priemonėse mažinimo, o gal netgi visiško uždraudimo. Vėliau toks siūlymas bus teikiamas Europos Komisijai, o ši savo ruožtu papildys šiuo metu galiojančius bendrijos narėms skirtus reglamentus.
