Tamsioji medžiaga neegzistuoja? Didžioji visatos masės dalis gali slypėti užgesusiose žvaigždėse

Na mano nuomone truputuka jie apsiskaiciuoja. Na jiems reikia is kazkur damesti 25% trukstamos mases kadangi mums matoma mase yra ~4% taigi grubiai imant, reikia dar istraukti 6 kartus daugiau materijos. Mes zinom apie pasiklydusias planetas na o dabar dar ir apie uzgesusias zvaigzdes. Taigi imant proporcingai, tai normaliu ir uzgesusiu zvaigzdiu santykis turetu buti 1:6 Santykis gal ir visai nieko butu, taciau zvaigzdes negesta kaip lemtupes, priklausomai nuo zvaigzdes jos gyvena nuo keliu simtu milijonu iki 10+ milijardu metu ir ilgiau taigi jai visatai yra 13.6 milijardo metu, tu zvaigzduciu negalejo prigesti labai daug, juolabiau kad tos kurios gyvena trumpiausiai jos sprogsta kaip supernovos ir mes tai matome is ju liekanu. Taigi jai kurios zvaigzdes ir spejo uzgesti, tai bent mano nuomone ju negalejo uzgesti tiek daug kad sudarytu tiek trukstamos mases. Is tikro butu idomu isgirsti Kastycio nuomone situo klausimu, jis labai domisi zvaigzdemis ir daug apie jas zino bei idomiai raso.

Man ši hipotezė atrodo kol kas labiau pagrįsta už tamsiąją materiją. Taip pat manau, kad prie tos masės gali prisidėti ne tik užgesusios žvaigždės, bet ir juodosios bedugnės, gal ir dar kažkas. Dėl užgesusių žvaigždžių skaičiaus. Manoma, kad dauguma pirmųjų žvaigždžių buvo trumpaamžiai žydrieji supergigantai. Taigi taip, jos užgesinėjo kaip lemputės, didžiąją savo masės dalį palikdamos juodosiose skylėsė, kurių mes nematome.

Tokiu atveju, kaip paaiškintumėte Visatos plėtimosi greitėjimą? Dėl papildomos užgesusių žvaigždžių masės gi turėtų plėtimasis lėtėti!

Kiek pamenu, didžiąją Visatos masės dalį sudaro ne tamsioji materija, o tamsioji energija, kuri ir spartina Visatos erdvės plėtimąsi.

Kaip tu tai gali teigti? Kaip man "patinka" tokie komentatoriai kurie ginčyjasi su mokslininkais O gal pats tamsta mokslininkas esate?

, jei tamsiosios energijos ekvivalentinė masė yra tokia ženkli, tai jos buvimas turėtų betarpiškai kontaktuoti ir su mumis. Todėl tokių "dalykėlių" gal geriau ieškoti musų "panosėje", nei kosmose?

O ar jum neatrodo, kad keistas užsiėmimas yra skaičiuoti Visatos masę?

Vieni skaičiuoja pinigus, kiti paskutinius centus, dar kiti -Visatos masę ir dar daug ką. Tai pasakyk, kas daugiausiai turi naudos?

Masė tai matavimo vienetas, kuris yra santykinis, tai yra gali būti palyginamas su kitais matavimo vienetais. Visata yra absoliuti visuma. Kaip jos masę galima išreikšti matavimo vienetu? Ar tai bus kažkoks absoliutus matavimo vienetas?

Pirmiausia as nesiginciju. Visu antra, ir svarbiausia, jaigu butum toliau skaites nei sita eilute butum rades ir argumentus kodel.

Mase tai ne matavimo vienetas, o medziagos savybe kuri dar nera visiskai issaiskinta. Matavimo vienetas 'm' yra mases israiska. Matai zvaigzde, gali jos mase isreiktsi matavimo vienetu 'm', matai galaktika, gali ir galaktikos mase isreiksti 'm', matai galaktiku spieciu, jo mase irgi gali isreiksti 'm'. O jai idomu kokiais metodais jie matuoja mase, tai vienas pagrindiniu metodu yra einsteino releatyvumo teorija ir gravitational lensing efektas. Paskaiciuoji sviesos iskreiptuma ir zinai +- zinai kokia turi buti galaktikos ar galaktiku spieciaus mase kad taip atsitiktu.

Mano neraštingo supratimu bet kuri fizikinė medžiagos savybė turi būti išreikšta matavimo vienetu.

Nemanau, kad galetu paneigti tamsiosios materijos egzistavima, nebent pakoreguot jos kiekio skaiciavimus, nes tamsiosios materijos egzistavimas grindziamas ne tik galaktikos zvaigzdziu judejimo ypatumais, bet ir dvieju susidurusiu galaktiku elgesiu, o jos susidurusios elgiasi taip, kad ta elgesi sunku butu nuaiskint kitaip, nei kad papildoma materija, kuri saveikauja tik gravitacijos jega.

Tai 'm' ir yra mases matavimo vienetas - kilogramas. Kiekviena galaktika ar galaktiku spiecius turi savo mase, tai jai sudedi visu spieciu mases kokias dabar matom, gaunam visa visatos mase.

Tokiu atveju kalbama ne apie Visatos, o apie jos matomos dalies darinių masę.

Manau kad tai logiškas mokslininkų argumentas paneigiant tamsiosios medžiagos buvimą. Bet paneigti tamsiąją energiją būtų gerokai sunkiau. Aš manau kad ji egzistuoja, nes visata plečiasi greitėjančiai. Pats nėkingiausias senarijus (big rip) deja realus.

Tai esmes nekeicia ne trupucio, mases visatoje vistiek truksta pagal dabartinius stebejimu duomenis.

Aišku, ačiū.

Daugiausiai naudos turėčiau apskaičiavęs Visatos masę ir pardavęs šio apskaičiavimo technologijas.

Straipsnis, kaip čia švelniau išsireiškus... bando sukurti sensaciją ten, kur jos nėra. Bet šaltinis juk Daily Mail - jo lygis ne aukštesnis, nei mūsų Delfio, o gal ir žemesnis. Tačiau žiūrint į tą anglišką originalą atrodo, kad vertėjai taip pat pridėjo šį bei tą nuo savęs. Taigi, pažiūrėkim į faktus (remsiuosi anglišku straipsniu, į lietuvišką vertimą atkreipsiu dėmesį tik ten, kur skiriasi nuo angliško; mokslinio straipsnio apie šitą atradimą NASA ADS sistemoje (dar) nėra, taigi juo remtis negaliu): 1. Astronomai nustatė, jog viename žvaigždžių spiečiuje egzistuoja bent viena maždaug penktadalio Saulės masės blyški žvaigždė (būtent blyški; vertime kažkodėl atsirado "užgesusi" žvaigždė; penktadalio Saulės masės dar užtenka termobranduolinėms reakcijoms, taigi žvaigždė yra tikra, o ne rudoji nykštukė). Žvaigždės egzistavimas nustatytas remiantis gravitaciniu lęšiavimu, taigi gana netiesiogiai. Visgi dėl šitų faktų ginčytis negaliu, o ir nematau reikalo; atradimas visai gali būti realus, ypač dėl to, kad tokių mažos masės žvaigždžių egzistavimas teoriškai yra įmanomas ir jų netgi turėtų būti gana daug. 2. Iš šio atradimo galima daryti išvadą, kad kamuolinių žvaigždžių spiečių savybės gali būti paaiškinamos be tamsiosios materijos; t.y. juose esančių blyškių žvaigždžių masė yra pakankama, kad paaiškintų spiečiuose "trūkstamą masę". Nesu tikras, ar iš vienos žvaigždės atradimo tikrai galima taip drąsiai ekstrapoliuoti išvadas apie visus (ar netgi tą vieną) spiečius, bet tebūnie. Bet kuriuo atveju, kamuoliniai žvaigždžių spiečiai paprastai nuo nykštukinių galaktikų skiriami pagal tą bruožą, jog spiečiuose tamsioji materija nėra dominuojantis masės komponentas. Taigi tam tikras mažų žvaigždžių kiekis (jų gali būti panašiai tiek, kiek ir Saulės masės žvaigždžių; taigi jų masė sudaro geriausiu atveju penktadalį, o turbūt ir dar mažiau, spiečiaus masės; nenustebčiau, jei būtent tiek masės spiečiams ir "trūksta", nors tikslių skaičių nežinau) gali paaiškinti spiečių dinamiką. 3. Angliškame straipsnyje, neskaitant gana neaiškaus pavadinimo, niekur nesakoma, jog naujasis atradimas gali visiškai paneigti tamsiosios materijos egzistavimą. Įvairių kompaktiškų tamsių objektų (blyškių žvaigždžių, rudųjų nykštukių, juodųjų skylių), kaip tamsiosios materijos, egzistavimas vadinamas MACHO (Massive Compact Halo Object) modeliu ir buvo daugiau mažiau paneigtas prieš keletą dešimtmečių. Paneigtas jis todėl, kad nors galbūt ir galėtų paaiškinti galaktikų sukimosi kreives (bet ir tai nelabai, nes tokių objektų pasiskirstymas erdvėje turėtų būti panašus į žvaigždžių pasiskirstymą, o stebėjimais nustatytas tamsiosios materijos pasiskirstymas yra labiau ištęstas ir labiau sferiškas), bet yra nepakankamas, kad paaiškintų įvairius kitus reiškinius, kuriuos WIMP (Weakly Interacting Massive Particle, t.y. elementariųjų dalelių) modelis paaiškina gana nesunkiai. 4. Dar vienas pastebėjimas. Visiškai neįsivaizduoju, kaip kamuolinių spiečių masė gali būti nustatoma pagal jų poveikį aplinkinėms galaktikoms. Žvaigždžių spiečiai yra tokie mažyčiai, palyginus su galaktikomis (didžiausių spiečių masės matuojamos šimtais tūkstančių Saulės masių, galaktikų masės - bent jau šimtais milijonų, o dažniau ir šimtais milijardų), kad jų poveikis pasimeta tarp kitų efektų.