Bradikardija: kada sulėtėjęs širdies ritmas tampa pavojingas? ()
Nors ne kiekvienas bradikardijos atvejis reikalauja intervencijos, medicininis gydymas tampa būtinas, kai ši būklė pradeda trikdyti normalią organizmo veiklą.
© tomwieden (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/doctor-investigation-blood-pressure-4303020/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bradikardija dažniausiai diagnozuojama tada, kai suaugusio žmogaus širdis ramybės būsenoje plaka rečiau nei 60 kartų per minutę. Nors su amžiumi pulsas natūraliai lėtėja, o sportininkams tai gali būti geros fizinės formos ženklas, tam tikrais atvejais retas ritmas signalizuoja apie rimtus sveikatos sutrikimus. Jei kartu su lėtu pulsu jaučiamas silpnumas, galvos svaigimas, dusulys ar sumišimas, būtina kreiptis į specialistus, nes ignoruojama būklė gali progresuoti į krūtinės skausmus, kraujospūdžio svyravimus ar net širdies nepakankamumą.
Norint savarankiškai įvertinti situaciją, pulsą reikėtų matuoti ramybės būsenoje, patogiai atsisėdus ir užčiuopus tvinksnius ant riešo ar kaklo. Tiksliausią rezultatą gausite skaičiuodami dūžius visą minutę arba 10 sekundžių rezultatą padauginę iš šešių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaikų širdies veikla yra gerokai intensyvesnė nei suaugusiųjų: pavyzdžiui, naujagimių pulsas siekia 100–180, o vyresnių vaikų – iki 110–120 dūžių per minutę, todėl bet koks vaiko pulso sulėtėjimas yra indikacija skubiai medicininei pagalbai.
|
Lėtą širdies ritmą gali nulemti ne tik natūralus senėjimas ar fizinis aktyvumas, bet ir vidinės problemos, tokios kaip sinusinio mazgo disfunkcija, širdies audinio randėjimas ar laidumo sutrikimai, kai elektros impulsai stringa tarp širdies kamerų. Taip pat bradikardiją dažnai išprovokuoja metaboliniai nukrypimai, ypač hipotireozė, kai skydliaukės veiklos sulėtėjimas paveikia kraujagyslių būklę ir diastolinį kraujospūdį. Kiti galimi veiksniai apima šalutinį vaistų poveikį bei hipoksiją – deguonies trūkumą, sukeltą kvėpavimo takų ligų ar priepuolių.
Nors ne kiekvienas bradikardijos atvejis reikalauja intervencijos, medicininis gydymas tampa būtinas, kai ši būklė pradeda trikdyti normalią organizmo veiklą. Priklausomai nuo nustatytos priežasties, gydytojai gali koreguoti vartojamus vaistus, gydyti gretutines ligas arba implantuoti širdies stimuliatorių. Atsižvelgiant į tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi, bet kokie ilgalaikiai pulso pokyčiai, lydimi polinkio alpti ar krūtinės diskomforto, neturėtų būti ignoruojami.
