Paskaičiuokite širdies pulsą per minutę: koks yra normalus, kaip skiriasi suaugusiems ir vaikams, kada reikėtų sunerimti ir kas tai yra bradikardija  ()

Su amžiumi žmogaus širdies ritmas retėja, jis būna retesnis ir kai ilsimės. Sportininkų širdies ritmas taip pat gali būti retas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Jei retas širdies ritmas jums kelia nerimą, kreipkitės į gydytoją, kad galima būtų nustatyti, ar tai bradikardija, ir ar ji kelia problemų, rašoma medicalnewstoday.com.

Širdies ritmas keičiasi priklausomai nuo aktyvumo lygio. Intensyvaus fizinio krūvio metu širdis susitraukinėja dažniau, stipriau varinėja kraują, tad ritmas pagreitėja. Daugumai suaugusių žmonių retas širdies ritmas yra tada, kai nesiekia 60 dūžių per minutę (dpm), tačiau toks širdies ritmas gali būti ir sportininkų bei miegančių žmonių.

Simptomai

Pagrindinis bradikardijos simptomas yra retas širdies ritmas. Kai kuriems žmonėms pasireiškia tik šis vienas simptomas, tačiau pasitaiko ir kitokių simptomų – tokiu atveju retas širdies ritmas gali signalizuoti apie daug rimtesnę ligą.

Dažniausiai pasitaikantys bradikardijos simptomai yra šie:

  • išsekimo ir silpnumo pojūtis
  • alpimas arba galvos svaigimas
  • sumišimas
  • dusulys
  • kvėpavimo sunkumai sportuojant

Kai bradikardiją sukelia rimta liga ir pacientas nesiima jokių priemonių jai gydyti, ilgainiui gali pasireikšti ir sunkesni simptomai. Kaip antai:

  • širdies sustojimas
  • krūtinės skausmas
  • žemas ar aukštas kraujospūdis
  • širdies nepakankamumas

Širdies ritmo matavimas

Širdies ritmą patikrinti galima matuojant pulsą. Tam, kad širdies ritmo parodymai būtų tikslūs, reikia matuoti spaudimą poilsio režimu – tai yra, nematuoti iškart nubudus arba pasportavus. Reikėtų atsisėsti patogiai, atsipalaiduoti ir užčiuopti pulsą ant riešo. Jei neužčiuopiate ant riešo, paieškokite pulso ant kaklo. Reikia 10 sekundžių skaičiuoti tvinksnius, o gautą skaičių padauginti iš 6. Jei norite tikslesnių duomenų, tvinksnius reikėtų skaičiuoti minutę – gautas skaičius ir bus pulsas ramybės būsenoje. Jei pulsas mažesnis nei 60, galima diagnozuoti bradikardiją.

Vaikų ir jaunuolių širdis plaka greičiau nei suaugusiųjų. Rodikliai turėtų būti tokie:

  • Naujagimiai: 100–180 dpm
  • Kūdikiai: 80–150 dpm
  • Vaikai nuo 2 iki 6 m.: 75–120 dpm
  • Vaikai nuo 6 iki 12 m.: 70–110 dpm

Jei vaiko, ypač naujagimio pulsas sulėtėja – reikia skubiai kreiptis į medikus.

Kokios galimos priežastys?

Vieniems žmonėms pasireiškia vidutinio sunkumo bradikardija, kitiems ji pasireiškia tik retkarčiais. Nors labai svarbu, kad visi, kurių širdies ritmas retas, kreiptųsi į gydytoją, gydymo reikės ne visiems. Jei bradikardija nesukelia kitų simptomų arba jei ji nėra paskatinta kitų ligų, organizmui ji nekenkia.

Su amžiumi širdies ritmas linkęs retėti, o tai reiškia, kad pagyvenusiems žmonėms gali pasireikšti bradikardijos epizodai. Nors taip pasitaiko gana dažnai, vis vien reikėtų kreiptis į gydytoją. Fizinis krūvis stiprina širdį. Sportininkų, ypač tų, kurie dažnai atlieka širdies raumens treniruotes, širdies būklė dažnai būna labai gera. Sportininkų pulsas gali būti retesnis, nes širdžiai nereikia taip stipriai ar greitai varinėti kraujo, kad aprūpintų krauju visą organizmą.

Kai kurios ligos taip pat gali paskatinti retą širdies ritmą. Panagrinėkime, kokios.

Natūralaus širdies stimuliatoriaus problemos

Širdies susitraukimų dažnį organizme reguliuoja natūralus širdies stimuliatorius – sinusinis mazgas.

Sinusinio mazgo sutrikimai ar problemos gali paskatinti neįprastai retą arba atvirkščiai, dažną širdies ritmą. Kai ritmas dažnesnis nei normalus, diagnozuojama tachikardija.

Sinusinio mazgo disfunkcija – tai natūralaus širdies stimuliatoriaus veiklos sutrikimas.

Paprastai šias problemas paskatina kitos ligos ar negalavimai, pavyzdžiui, širdies audinio randas, diabeto komplikacijos, koronarinių arterijų liga.

Kiti širdies laidumo sutrikimai

Širdis komunikuoja siųsdama elektros impulsus. Pavyzdžiui, viena širdies kamera siunčia elektros impulsus kitai, nurodydama, kaip ir kada išstumti kraują į kitą kamerą. Sinusinis mazgas padeda reguliuoti šią elektros impulsų sistemą. Jei širdis dėl užsikimšimo ar ligos nesugeba siųsti teisingų elektros impulsų, tai gali sukelti bradikardiją.

Visiška širdies blokada yra tada, kai elektros impulsai negali nukeliauti iš prieširdžio (vienos iš dviejų viršutinių širdies kamerų) iki skilvelių (dviejų apatinių kamerų). Tokiu atveju abiejų viršutinių kamerų ritmas visiškai nesutampa su apatinių kamerų ritmu.

Metaboliniai sutrikimai

Širdies ritmą gali sulėtinti tam tikri metaboliniai sutrikimai. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių – hipotireozė, kai skydliaukė nepagamina reikiamo hormonų kiekio.

Hipotireozė gali neigiamai paveikti kraujagyslių būklę, todėl širdies ritmas sulėtėja. Esant šiai būklei pasireiškia ir aukštas diastolinis kraujospūdis – tai rodmuo, atspindintis, kokiu slėgiu kraujas veikia arterijų sieneles esant pertraukoms tarp dūžių. Kraujo tyrimo rezultatuose jis nurodomas paskutinėje vietoje. Jei šis rodmuo viršija 80, reiškia, diastolinis kraujospūdis aukštas.

Skydliaukės sutrikimai yra gana dažni, jie gali pasireikšti net ir jauniems žmonėms, neturintiems kitų sveikatos sutrikimų.

Jungtinėse Amerikos Valstijose hipotireozė diagnozuojama 4-10 proc. gyventojų.

Širdies ligos

Kai širdį pažeidžia tokios ligos ar negalavimai, kaip stazinis širdies nepakankamumas, vainikinių arterijų liga, infarktai ir kitos problemos, tai gali paveikti širdies elektros impulsų sistemą ir širdis ims varinėti kraują daug lėčiau ir nebe taip veiksmingai.

Vaistai nuo širdies ligų

Širdies ritmą gali sulėtinti ir kai kurie vaistai, tarp jų ir vaistai nuo širdies ligų ir aukšto kraujospūdžio. Be abejo, ritmą lėtina ir beta blokatoriai, kuriuos gydytojai išrašo nuo dažno širdies ritmo ir kitų širdies problemų.

Jei širdies ritmas sulėtėjo pradėjus vartoti naujus vaistus, pasikonsultuokite su gydytoju.

Deguonies deficitas

Kai organizmas negauna užtektinai deguonies, gydytojai naudoja terminą hipoksija. Esant deguonies stygiui, širdies ritmas taip pat gali sulėtėti. Hipoksiją gali sukelti skubaus medicininio įsikišimo reikalaujančios būsenos – springimas arba stiprus astmos priepuolis, taip pat lėtinės ligos, pavyzdžiui, lėtinė obstrukcinė plaučių liga.

Kai širdies ritmas sulėtėja dėl hipoksijos, labai svarbu gydyti pirminę priežastį.

Kada reikėtų kreiptis į medikus

Pastebėjus, kad pulsas sulėtėjo kūdikiui, jį reikėtų nedelsiant gabenti į skubaus priėmimo skyrių.

Jei vaikui ar suaugusiam sulėtėjus pulsui pasireiškia ir kiti simptomai – skauda krūtinę, žmogus alpsta, jį taip pat reikėtų nedelsiant gabenti į ligoninę.

Dėl sulėtėjusio pulso reikėtų kreipti į medikus, jei:

  • pasireiškia nepaaiškinami širdies ritmo pokyčiai, trunkantys kelias dienas
  • be bradikardijos pasireiškia ir kiti širdies ligų riziką didinantys veiksniai, pavyzdžiui, žmogus rūko, arba jam diagnozuotas diabetas
  • širdies ritmas sulėtėjęs dėl širdies ligos
  • pasireiškia ne tik retesnis širdies ritmas, bet ir polinkis alpti
  • pasireiškia ir bradikardijos, ir tachikardijos epizodai

Galimas gydymas

Retą širdies ritmą nebūtinai reikia gydyti. Vis dėlto, kai sulėtėjęs širdies ritmas sukelia rimtas sveikatos problemas arba kai širdies darbą sulėtina širdies liga, tinkamas gydymas būtinas. Tokiu atveju gali padėti dirbtinis, implantuojamas širdies stimuliatorius – elektrinis prietaisas, kuris skatina reguliarų širdies ritmą.

Priklausomai nuo priežasties, medikai taip pat gali rekomenduoti:

pakeisti vaistus nuo širdies ligų

vartoti vaistus nuo skydliaukės ar kitų metabolinių sutrikimų

pakeisti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, mesti rūkyti, vartoti mažiau riebalų, daugiau judėti

dažniau matuoti širdies ritmą ir kraujospūdį.

Svarbiausios išvados trumpai

Širdies ligos yra dažniausia mirčių priežastis Jungtinėse Valstijose – 1-ą iš 4-ių mirčių sukelia būtent šios ligos. Todėl nereikėtų pro pirštus žiūrėti į širdies būklės, kraujospūdžio ar pulso pokyčius. Vis dėlto sulėtėjęs širdies ritmas nebūtinai pranašauja problemą, dažniausiai tai tėra epizodiškas nukrypimas nuo normos, o kartais netgi gali būti stiprios, ištreniruotos širdies požymis. Žmogaus polinkį į širdies ir kraujagyslių ligas gali įvertinti tik medikai, kurie paskirs reikalingus tyrimus ir, esant poreikiui, gydymą.

Aut. teisės: delfi.lt
(9)
(2)
(7)

Komentarai ()

Susijusios žymos: