Tyrimas: mūsų galaktikoje – mažiausiai 160 mlrd. planetų (4)
Mokslininkai pagaliau priėjo išvadą, kad apie kitas žvaigždes skriejančios planetos yra ne išimtis, o taisyklė. Naujo statistinio tyrimo rezultatai rodo, kad vien mūsų galaktikoje, Paukščių Take, yra mažiausiai 160 milijardų planetų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Egzoplanetos yra labai paplitusios mūsų galaktikoje, o jų skaičius gerokai viršija pačių žvaigždžių skaičių, praneša „Space.com“. Statistinę astronominių stebėjimų duomenų analizę atlikę mokslininkai priėjo išvadą, kad vidutiniškai apie kiekvieną iš maždaug 100 milijardų Paukščių Take esančių žvaigždžių skrieja mažiausiai 1,6 planeta, o visas mūsų galaktikoje esančių egzoplanetų skaičius yra ne mažesnis nei 160 milijardų, sakoma pranešime. Be to, didelė dalis šių planetų turėtų būti sąlyginai nedidelės ir uolinės – tokios, kaip mūsų Žemė. Statistinė analizė rodo, kad Paukščių Take palyginti nedidelės masės planetų yra kur kas daugiau, nei planetų – milžinių.
„Šis statistinis tyrimas atskleidė, kad aplink žvaigždes skriejančios planetos yra greičiau taisyklė, o ne išimtis. Dabar turėtume mūsų galaktiką įsivaizduoti ne tik kaip milijardų ryškių žvaigždžių telkinį, bet ir suprasti, kad jas supa daugybė dar neatrastų pasaulių“, – pareiškė šio tyrimo vadovas, Paryžiaus Astrofizikos instituto astronomas Arnaudas Cassanas.
Iki šiol mokslininkai yra atradę daugiau nei 700 už Saulės sistemos ribų esančių planetų, vadinamų egzoplanetomis. NASA Keplerio kosminis teleskopas yra aptikęs dar 2300 kandidačių į egzoplanetas, kurios laukia stebėjimo duomenų patvirtinimo. Dauguma šių egzoplanetų buvo atrastos naudojant du skirtingus metodus: tranzito fotometriją ir radialinio greičio matavimus. Keplerio kosminiu teleskopu svetimų planetų ieškantys mokslininkai naudoja pirmąjį būdą ir fiksuoja beveik nepastebimus žvaigždės šviesos stiprumo svyravimus, kai priešais žvaigždę atsiduria aplink ją skriejanti planeta, kuri trumpam pritemdo šviesos srautą. Radialinio greičio metodu registruojami nežymūs žvaigždės sukimosi greičio svyravimai, atsirandantys dėl aplink ją skriejančių planetų traukos.
Pasak mokslininkų, nors abu šie metodai yra labai produktyvūs, jie veiksmingi tuo atveju, kai planetos skrieja sąlyginai netoli savo žvaigždės. A. Cassanas ir jo kolegos pasitelkė dar vieną metodą, vadinamąjį gravitacinį mikrolęšį, kuris leidžia išplėsti paieškų lauką. Naudojant šį metodą astronomai stebi, kas atsitinka, kai masyvus objektas atsiduria priešais žvaigždę žiūrint iš Žemės perspektyvos. Šio dangaus kūno traukos laukas išlenkia ir sustiprina iš tolimos žvaigždės ateinančią šviesą kaip optinis lęšis. Analizuojant šviesos kreivės anomalijas galima aptikti šalia masyvaus objekto skriejančias planetas. Daugeliu atvejų toks masyvusis objektas yra žvaigždė, sakoma pranešime. Jeigu apie ją skrieja planetos, net ir toliausiai esančios gali generuoti antrines šviesos kreives, pranešdamos astronomams apie savo egzistavimą.
Naujojo tyrimo autoriai nagrinėjo antžeminiais teleskopais, 2002 - 2007 m. naudojusių gravitacinio mikrolęšio metodą, sukauptus duomenis apie milijonus tirtų žvaigždžių. Mokslininkai itin išsamiai išnagrinėjo 40 atvejų, kuomet buvo užfiksuoti vadinamieji gravitacinio mikrolęšio įvykiai, ir aptiko, kad trys iš jų pranešė apie aplink žvaigždę skriejančias planetas. Viena iš jų buvo kiek didesnė už Jupiterį, kitos masė buvo panaši į Neptūno, o trečioji buvo vadinamoji „superŽemė": jos masė 5 kartus viršijo Žemės masę.
Remdamiesi šiais duomenimis bei kitais septyniais gravitacinio mikrolęšio įvykiais, mokslininkai apskaičiavo šių egzoplanetų paieškų efektyvumą, taip pat galimą planetų mūsų galaktikoje skaičių.
Tyrėjai nustatė, kad maždaug aplink šeštadalį Paukščių Tako žvaigždžių gali skrieti Jupiterio masės planetos, aplink pusę – Neptūno dydžio, o aplink du trečdalius – „superŽemės" masės planetos. Ir tai tik nuo 0,5 iki 10 astronominių vienetų atstumu nuo pačių žvaigždžių, nes didesnis ar mažesnis atstumas liko už tyrimo tikslumo paklaidos ribų. Astronominiu vienetu (av) vadinamas atstumas nuo Žemės iki Saulės. Astronomai priėjo išvadą, kad aplink kiekvieną žvaigždę mūsų galaktikoje 0,5 - 10 astronominių vienetų atstumu skrieja vidutiniškai mažiausiai po 1,6 planetą.
Pasak tyrimo autorių, tikrasis planetų skaičius Paukščių Take gali būti gerokai didesnis nei 160 milijardų. Kai kurios planetos skrieja aplink savo žvaigždes mažesniu nei 0,5 av. atstumu, kitos - toliau nei 10 av. Be to, galybė jų išvis gali neturėti nuosavos žvaigždės.
