Jei respublikonas Niutonas „Njutis“ Gingričas (Newton Leroy „Newt“ Gingrich) taptų JAV prezidentu, jo antrosios kadencijos pabaigoje (2020-aisiais) Mėnulis turėtų tapti 51-ąja JAV valstija, kolonizuota 13-os tūkst. naujakurių iš JAV; turistai medaus mėnesius leistų orbitoje aplink Žemę, kosmose pastatyti pramonės objektai gėrybes žmonėms gamintų nesvarumo aplinkoje, o amerikiečiai turėtų raketą, kuriai pakaks galios nuskraidinti žmones į Marsą.

Tokiais planais kandidatu į JAV prezidentus ketinantis tapti N. Gingričas žarstėsi trečiadienį Floridoje. Dabartinę JAV kosminę programą politikas be užuolankų vadina „tragedija“.

„Mane pykina nuo nesibaigiančių kalbų, jog mes turime būti santūresni ir tenkintis 50 metų senumo technologijomis“, – kalbėjo N. Gingričas.

Iš politikų lūpų tokių žodžių išgirsti tenka retai. Tačiau prisiekęs kosmoso entuziastas ir dėl mokslo lengvai kuoktelėjęs N. Gingričas apie kolonijas Mėnulyje svajoja jau ne vieną dešimtmetį. Nesvarbu, kad jo svajonės kartais primena nevisai racionalius svaičiojimus.

„Plačią viziją mums reikia turėti todėl, kad trivialiais, biurokratiškais ir racionaliais siekiais amerikiečių tautos nesužadinsi“, – atvirai rėžė N. Gingričas.

Politikui viešai trimituoti, jog jo asmeninės idėjos yra grandiozinės ir neracionalios, švelniai tariant, atrodo keistai. Tačiau kvietimas sugrįžti į Mėnulį nusivylusių tautiečių širdyse gali įžiebti blėstantį šios nacijos patriotizmą. Nieko stebėtino, jog kosminiai siekiai netrukus gali tapti geidžiamu manipuliacijų įrankiu – tokiu, kuris galbūt padidins respublikonų, o ne demokratų apsukas.

N. Gingričo kosminių svajonių sąrašas netrumpas (rašinio pabaigoje žiūrėkite jo kalbos vaizdo įrašo fragmentus). Tačiau niekas negali paneigti, jog tokios deklaracijos neatgaivins demokratų valdymo kadencijomis vis prisnūstančių JAV kosminių ambicijų, kurias entuziastingo gaivinimo imasi prezidentai (taip pat ir būsimieji) iš respublikonų flango, kur idėja apie amerikiečius mėnulyje – nuo seno mylima.

Savo kosminius planus įvardydamas kaip šalies „viziją“, buvęs JAV Atstovų rūmų (angl. – Speaker of the United States House of Representatives) spikeris ir Didžiosios senosios partijos (angl. – GOP, Grand Old Party – taip dar vadinami respublikonai) kandidatas į prezidentus galbūt netiesiogiai save sulygino su Džonu Kenedžiu (John F. Kennedy), Abraomu Linkolnu (Abraham Lincoln) ir broliais Raitais (Wright brothers). Tačiau jis savęs nelygina su kitu konservatyviu respublikonu Džordžu Bušu (George W. Bush), kuris taip pat siekė, jog amerikiečiai grįžtų į Mėnulį – tiesa, kaip į starto aikštelę skrydžiams į Marsą. Naujoji vizija pradėjo formuotis erdvėlaivio „Columbia“ katastrofos metais, o galutinai subrendo daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ „išėjimo į pensiją“ laikais.

Taigi, N. Gringričas ir amerikiečių grįžimas į natūralų Žemės palydovą. Tiesa, jo prioritetinių siekių atspalvis – kiek kitoks nei ankstesniųjų kosmoso „protežė“: N. Gingričas prielankus nebūtinai vien tik NASA, bet ir privatiems projektams.

Kaip yra pastebėjęs užsienio politikos ekspertas Čarlzas Humansas (Charles Houmans), tokią kosminę programą pasišventusieji konservatyvios politikos šalininkai dažnai vertina kaip nemenką rakštį. Nepaisant to, kad žmonių skrydis į Mėnulį yra neginčijamai įspūdingiausias pasiekimas tiek JAV, tiek galbūt ir visos žmonijos istorijoje.

Aktyviai realizuoti kosmoso planus N. Gingričas yra mėginęs ir anksčiau. Būta ir gana „garbanotų“ idėjų. Nepavykusį įstatymų projektą „National Space and Aeronautics Policy Act“, kurio esmė – „užtikrinti vyriausybės rūpinimąsi kosminėmis teritorijomis, garantuoti kosminių teritorijų konstitucinę apsaugą bei jų teisę į savivaldą ir visateisės valstijos statusą“ galima vertinti įvairiai. Tačiau būta ir kur kas kontraversiškesnių „Njučio“ („Newty“) pasiūlymų. Pavyzdžiui, veidrodžių tinklas Mėnulyje – toks naktimis apšviestų Žemės greitkelius ir tamsias alėjas.

N. Gingričas neslepia svajonių apie pramonės įmones kosmose ir naujas darbo vietas jose – tai itin aktualu darbo neturintiems amerikiečiams.

„Jei kosmosui galėtume skirti tiek lėšų, kiek jų buvo skirta žemės ūkio programoms, galėtume pasirūpinti visais atliekamais ūkininkais ir juos įdarbinti bei apgyvendinti kosminėse stotyse, kur jie darbuotųsi orbitinėse gamyklose“, – mokslinės fantastikos konvente 1986-aisiais yra kalbėjęs N. Gingričas.

Tačiau kai kurios N. Gingričo pranašystės išsipildė. Prieš ketvirtį amžiaus „Njutis“ yra pareiškęs, jog „artėja kosminio turizmo era“. Kosmoso entuziastas prognozavo, jog Saulės sistemoje atsiras kažkas panašaus į tarpplanetinį „Hilton“ ar kitų viešbučių tinklą. Nors tokių dar nėra, tačiau kosmoso turizmo reikalai iš tiesų apčiuopiamai įsibėgėja.

Ar atsiras manančių, jog prezidentas N. Gingričas įsteigs pirmąją kolonistų bazę Mėnulyje? Vertinant dabartinę ekonominę JAV ir viso pasaulio situaciją, galbūt ir ne. Apie konkrečius būdus, kaip jis sieks savo svajonių, N. Gingričas nekalba. Nieko nuostabaus, kad daugelio kosmoso apžvalgininkų reakcija į bravūriškus kandidato pareiškimus buvo, geriausiu atveju, drungnoka. Kosmoso politikos ekspertas, Vašingtono universiteto profesorius emeritas Džonas Logsdonas (John Logsdon) visa tai pavadino fantazavimu: „Būtų kur kas geriau išsikelti tikroviškesnius tikslus, tačiau tai nėra stiprioji pono Gingričo asmenybės pusė.“

Kita vertus, žmogus bent jau mėgina kalbėti apie tai, apie ką daugelis tyli. Ar jo pareiškimai išjudins bent jau diskusiją dėl tokių siekių reikalingumo?

N. Gingričo kalbos vaizdo įrašas:

Parengė Saulius Žukauskas, sauliuszukauskas01@gmail.com

Komentarai (45)