Vulkanologai: superugnikalnių išsiveržimus galima numatyti (1)
Didžiausių planetos ugnikalnių išsiveržimus galima numatyti prieš kelis dešimtmečius, teigia tyrėjai. „Jei viduryje Europos dabar įvyktų tokio masto išsiveržimas, jo pasekmės būtų didžiulės, o kelių mėnesių gali nepakakti susitelkti ir imti veikti“, – perspėja mokslininkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Uolienų kristalų iš Graikijos Santorino salos analizė leidžia manyti, kad prieš išsiveržimus po žeme ima sparčiai kauptis magma, o tai galima aptikti naudojant šiuolaikinius prietaisus.
Vulkanologai didžiausius istorijoje ugnikalnių išsiveržimus vadina „kalderą formuojančiais išsiveržimais“, mat išspjaunamos magmos būna tiek daug, jog Žemės paviršiuje ji palieka didžiulius įdubimus ir į kraterius panašius darinius, vadinamus kalderomis.
Didžiausi iš šių ugnikalnių praminti „superugnikalniais“, o jų išsiveržimai gali padaryti pasaulinio masto žalos. Prieš keletą savaičių prabilta apie didelę tokio išsiveržimo galimybę Vokietijoje, netoli Bonos.
Šie ugnikalniai gali neveikti šimtus tūkstančių metų, o tuomet staiga sprogti. Nors tyrėjai mano, kad seisminiai duomenys ir kiti rodmenys apie tai perspėtų likus keliems mėnesiams iki išsiveržimo, naujas tyrimas teigia, kad šiuos įvykius galima nuspėti daug anksčiau.
„Kai ugnikalniai prabunda ir kai magma, skaldydama uolienas, pradeda kilti į paviršių, ji siunčia tam tikrus signalus. Fiksuojami seisminiai signalai, paviršiaus deformacija, didėjanti dujų emisija paviršiuje – visa tai galima aptikti“, – kalbėjo tyrimo autorius Timas Druittas iš Blaise’o Pascalio universiteto Prancūzijoje.
„Čia mes nagrinėjame, kas vyksta gelmėse dar prieš šiuos didžiulius išsiveržimus. Klasikiniu požiūriu, per ilgus ramybės periodus tūkstančius metų magma lėtai kaupiasi keliais kilometrais žemiau ugnikalnių ir galiausiai pratrūksta. Tačiau mes nustatėme, kad kelių dešimtmečių laiko tarpe yra pagreitėjusio magmos kaupimosi fazė, o tai stebėtinai trumpas laikas, turint omenyje tūkstančius metų ramybės, buvusios prieš išsiveržimą“, – teigė mokslininkas.
Šio teiginio įrodymų mokslininkai rado išanalizavę pemzos uolienoje iš Santorini esančius kristalus. Prancūzijos, Šveicarijos ir Singapūro mokslininkai juos tyrė naudodami moderniausius instrumentus, tarp kurių – mikrozondavimas elektronais ir jonais.
„Bėgant laikui atsirandantys kristalų sudėties pokyčiai nedaug pasako apie tai, kaip evoliucionavo pati magma. Mes nustatėme, kad visi kristalai magmoje atsirado likus keliems dešimtmečiams iki išsiveržimo“, – kalbėjo T. Druittas.
Kalderas formuojančių ugnikalnių galima aptikti visame pasaulyje, nors manoma, kad visi jie šiuo metu yra ramybės būsenoje. Tarp šių vietovių – Yellowstone’o nacionalinis parkas Jungtinėse Valstijose, Campi Flegrei Italijoje bei Santorinas su aplinkinėmis salomis.
Santorini saloje prieš 3,6 tūkst. metų įvykęs išsiveržimas vadinamas „Mino“ išsiveržimu, mat jis įvyko Mino civilizacijos, klestėjusios netoliese esančioje Kretos saloje, valdymo aukso amžiuje. Anksčiau manyta, kad būtent tai nulėmė civilizacijos žlugimą.
Tokių įvykių numatymas prieš keletą metų, o ne mėnesių, gali būti gyvybiškai svarbus, įsitikinęs T. Druittas.
„Mes teigiame, kad kalderos ugnikalniai, net ir esantys atokiuose pasaulio regionuose, turėtų būti stebimi naudojant labai jautrius šiuolaikinius instrumentus, kurie fiksuotų šiuos giluminius signalus, galinčius reikšti ugnikalnių pabudimą“, – kalbėjo jis.
Tokie ugnikalniai gali išskirti pakankamai pelenų ir dujų, kad būtų pakeistas planetos klimatas, praneša BBC. Naujasis tyrimas skelbiamas žurnale „Nature“.
