Daugiau seleno nei tuno gabale: užtenka vos vieno riešuto ()
Selenas – vienas svarbiausių mikroelementų.
© DI@atvira licencija
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiuose riešutuose seleno daugiau nei kai kuriose žuvyse
Selenas – vienas svarbiausių mikroelementų, reikalingų normaliai organizmo veiklai. Nors jo reikia visai nedaug, šis elementas atlieka daugybę svarbių funkcijų: stiprina imuninę sistemą, padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, dalyvauja skydliaukės hormonų apykaitoje ir yra svarbus nervų sistemos veiklai bei vaisingumui.
Selenas yra išskirtinis tuo, kad į baltymų sudėtį įeina selenocisteino pavidalu. Taip organizme susidaro daugiau kaip dvidešimt skirtingų selenoproteinų, kurie dalyvauja įvairiuose gyvybiškai svarbiuose procesuose.
Vieni jų padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir saugo ląsteles bei DNR nuo pažeidimų, kiti būtini normaliai skydliaukės veiklai ir hormonų pusiausvyrai palaikyti.
Žuvys – puikus seleno šaltinis, tačiau ne pats turtingiausias
Jūrinės žuvys jau seniai laikomos vienu geriausių seleno šaltinių. Jos ne tik aprūpina organizmą šiuo mikroelementu, bet ir suteikia visaverčių baltymų bei vertingųjų omega-3 riebalų rūgščių.
|
Vis dėlto daugiausia seleno randama ne žuvyse.
Tikrieji rekordininkai – braziliški riešutai, arba didžiosios bertoletijos sėklos, augančios Amazonės atogrąžų miškuose. Viename riešute, priklausomai nuo dirvožemio, gali būti nuo kelių dešimčių iki daugiau kaip 100 mikrogramų seleno. Kartais jo kiekis būna dar didesnis.
Todėl vos vienas ar du braziliški riešutai dažnai gali patenkinti visą suaugusio žmogaus paros seleno poreikį.
Tiesa, seleno kiekis šiuose riešutuose labai nevienodas. Skirtinguose regionuose užaugę riešutai gali turėti kelis kartus daugiau arba mažiau šio mikroelemento, todėl tiksliai apskaičiuoti jo kiekį vienoje porcijoje nėra lengva.
Ar verta nerimauti dėl gyvsidabrio žuvyse?
Didelės plėšriosios žuvys gali sukaupti metilgyvsidabrio – nervų sistemai kenksmingo junginio. Tačiau selenas geba jungtis su gyvsidabriu ir sudaryti stabilius junginius, kurie sumažina jo toksiškumą. Tai natūralus apsauginis mechanizmas, būdingas pačioms žuvims.
Tai nereiškia, kad žmogaus organizmas nebegali pasisavinti žuvyse esančio seleno. Priešingai – dauguma Lietuvoje vartojamų žuvų išlieka puikus lengvai pasisavinamo seleno šaltinis.
Specialistai pabrėžia, kad reguliariai valgant mažai gyvsidabrio turinčias žuvis jų teikiama nauda sveikatai gerokai viršija galimą riziką.
Užtenka vieno ar dviejų riešutų per dieną
Dėl itin didelio seleno kiekio braziliškų riešutų nereikėtų valgyti saujomis. Daugumai žmonių pakanka vieno ar dviejų riešutų per dieną.
Ilgą laiką vartojant didelius kiekius, organizme gali kauptis seleno perteklius ir išsivystyti selenozė – lėtinis apsinuodijimas selenu.
Jam būdingas nuovargis, metalo skonis burnoje, česnakų kvapą primenantis burnos kvapas, nagų lūžinėjimas, plaukų slinkimas bei virškinimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais gali atsirasti neurologinių sutrikimų ir širdies ritmo problemų.
Todėl braziliškų riešutų atveju ypač tinka posakis – daugiau nebūtinai reiškia geriau.
Apibendrinimas
Selenas yra vienas svarbiausių mikroelementų, padedančių palaikyti gerą sveikatą. Nors žuvys išlieka puikus šio elemento šaltinis, daugiausia jo natūraliai sukaupia braziliški riešutai. Vos vieno ar dviejų riešutų per dieną dažniausiai pakanka organizmo poreikiui patenkinti.
Vis dėlto svarbu nepamiršti saiko – kaip ir daugelio kitų maistinių medžiagų, seleno perteklius gali būti ne mažiau žalingas nei jo trūkumas.
