Legendinis „Titanikas“ atsitrenkė į ledkalnį ir bejėgiškai nuskendo dėl atmosferinės kilmės optinės iliuzijos, tvirtinama naujoje katastrofos priežastis analizuojančioje knygoje. Britų istorikas Timas Maltinas (Tim Maltin) formuluoja naują katastrofos prielaidą: „Titaniko“ įgulą suklaidino super refrakcijos reiškinys – ypatingu būdu išlinkusios šviesos bangos, neleidusios laiku pastebėti lemtingojo ledkalnio.

Maža to, T. Maltino tvirtinimu, dėl minėtojo miražus sukeliančio super refrakcijos reiškinio pagalbon atskubėję laivai negalėjo surasti skęstančio „Titaniko“. Naujoji T. Maltino teorija gvildenama tik ką išleistoje knygoje ir kitą mėnesį TV ekranus pasieksiančioje dokumentinėje juostoje „Titanic’s Final Mystery“, skirtoje 100-osioms nelaimės metinėms.

Kaip informuoja portalas „Smithsonianmag.com“, publikavęs ištrauką iš T. Maltino knygos „A Very Deceiving Night“, super refrakcijos prielaida buvo iškelta ir paskutinio dešimtmečio britų tyrimo metu, tačiau ji buvo nagrinėta gana paviršutiniškai. T. Maltinas išstudijavo senus meteorologinius įrašus, įrašus laivo žurnale, išgyvenusių liudininkų parodymus, ir pagal visą šią informaciją aprašė 1912 balandžio 15 d. vyravusias atmosferines sąlygas.

Istoriko teigimu, atmosferinės sąlygos super refrakcijos reiškiniui susidaryti buvo kone idealios. Optinės iliuzijos susidarymą lėmė šiluminė inversija (angl. – „thermal inversion“), susiformavusi į pietus nuo Niufaundlendo salos, kur ir plaukė laivas. Šis neįprastas šviesos bangų lūžis sukūrė klaidingą horizonto perspektyvą, kuri uždengė laivo kelyje plūduriavusį ledkalnį.

Aliarmo signalas „Titanike“ pasigirdo tik tuomet, kai ledkalnis buvo už pusantro kilometro nuo laivo – kai buvo per vėlu. Tos pačios atmosferinės sąlygos galėjo nulemti ir pagalbon atskubėjusio laivo „Californian“ įgulos sutrikimą, ieškant ir nerandant skęstančio „Titaniko“.

Išsamiau T. Maltino versija pristatoma šioje "Smithsonianmag.com" publikacijoje.

Komentarai (9)