Unikalios paleo-radybos: archainė šarvuotoji žuvis, prieš 120 mln. metų užspringusi sparnuotu pterozauru  (6)

Paleozoologams Pietų Vokietijoje, Bavarijos žemėse kliuvo išties gardus ir nepaprastai retas kąsnelis. Mokslininkai atkasė prieš 120 mln. metų sustabdytą unikalų laukinės gamtos epizodą – archainę plėšrūnę žuvį „aspidorhynchus“, ryjančią ne šiaip kokius priešistorinius karosiukus, o… Juros periodo padangėse karaliavusį skrajūną pterozaurą. Beje, šio „skilvyje“ aptiktas trečias šios priešistorinės dramos dalyvis – pterozauro sumedžiota kita senovinė žuvis „leptolepides“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Ilgauodegiam sparnuotajam dinozaurui Rhamphorhychus, kurio bendras sparnų ilgis siekė apie 70 cm, vandens grobuonies nasrų išvengti nepadėjo net sparnai. Jų fosilijos ir buvo aptiktos greta akmenyje įsispaudusių maždaug 65 cm ilgio plėšriosios žuvies skeleto liekanų. Neįtikėtina, tačiau į žuvies nasrus pakliuvusio pterozauro virškinimo trakte archeologai aptiko dar vieną egzempliorių – „leptolepides“ žuvį! Tiksliau, tai, kas iš jos liko po 120 mln. metų. Mokslininkai spėja, jog vaizdelis prieš 120 mln. metų turėjo atrodyti maždaug taip: virš jūros, palei pat paviršių taikiai skrido tik ką pietums žuvimi pasisotinęs pterozauras. Tačiau savo neapdairios kelionės tikslo Juros periodo sparnuotis nepasiekė: jis pats tapo kitos – iš jūros staiga iššokusios ir jį sėkmingai atakavusios stambesnės žuvies – pietumis. Žuvis sugriebė pterozaurą už sparno ir nusitempė į jūros gelmę. Panašiai šiais laikais kvailioja rykliai ar kiti stambūs vandens plėšrūnai – jų virškinimo trakte kartais aptinkama paukščių ir šikšnosparnių liekanų.

Tiesa, tyrėjai nėra įsitikinę, jog skraidančios reptilijos buvo nuolatinė šarvuotųjų aspidorhynchus rūšies žuvų raciono dalis – jų teigimu, žuvis pterozaurą puolė per klaidą. Karlsrujės nacionalinio gamtos muziejaus paleozoologas Eberhartas Frėjus (Eberhard Frey) portalui „Live Science“ pasakojo, jog „šie gyvūnai paprastai neturėdavo jokių bendrų reikalų. Panašu, jog šis jų susidūrimas buvo išimtinis ir abiems pasibaigė mirtimi. Tiesiog žuvys kartais nelabai žiūri, ką ryja – juk jų smegenys ne kažin kokios.“

„Kartais pavyksta rasti žuvį, užspringusią kita, pernelyg didele žuvimi, – pridūrė mokslininkas. – Šįkart mums pavyko rasti egzempliorių, užspringusį ne žuvimi, o pterozauru.“

Mokslininkai spėja, jog žuvis kurį laiką galynėjosi su užpultuoju ropliu, tačiau grobiui įstrigus gerklėje, žuvis pradėjo dusti dėl deguonies stygiaus vandenyje ir galiausiai amžiams nugrimzdo į vandens telkinio dugną.

Parengė Saulius Žukauskas, sauliuszukauskas01@gmail.com

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(4)
(0)
(4)

Komentarai (6)