Naujas priešvėžinis vaistas užkerta vėžio atsitraukimo kelią

1 stadija- mažas navikas kurį galima chirurgiškai pašalinti 2 - kuomet navikas padidėja, gali būti įaugęs į gretimus audinius, bet limfmazgių dar nepasiekęs. 3- pasiekia limfmazgius ir vėžinės lastelės pradeda keliauti limfine sistema 4- navikai susidarę daugelyje organų Esmė ta, kad jei vėžys pakliūna į kraujotaką(did. apytakos ratą, veninę sistemą) jis nukeliauja į mažajį apytakos ratą ir apsigyvena plaučiuose. O jau kai plaučiuose apsigyvena vėžys tai jau nekas, kadangi iš čia vėžys plinta į did apytakos ratą arterijomis visame kūne ir jau gali laukt vėžio bet kur. Kaip bebūtų nereikia niekada prarast vilties, būna girdim kaip stiprios valios žmonės išsigydo 4 stadiją.

O sergantiems žmonėms sutikus, ar galima su jais atlikti bandymus, naudojant dar nepatvirtintus vaistus?

kiekviena zmogaus lastele yra atskiras organizmas o vezio lastele nebedirba sinchroniskai su visomis kitomis, todel ir kalbama kaip apie atskira organizma.

Tai gal medicina eina neteisingu keliu, siekdama naikinti vėžines lasteles? Gal atvirkščiai, reikia šalinti senas, kad jų vietą užimtų naujos (vėžinės)? Taip tikriausiai atjaunėtų organai, o gal ir visas organizmas. Tik šia kryptimi tikriausiai niekas nedirba, nors tokių minčių praeity esu girdėjęs.

Perskaityk savo repliką, pagalvok logiškai ir pasikasęs smilkinį, pagalvok „kartais prirašau nesąmonių, bet šįsyk pranokau pats save“.

Nereikia cia pulti iskart. Zmogus galbut teisinga linkme masto. Vezines lasteles neatsiranda is niekur. Tai yra senos mutavusios lasteles. Siuo atveju atrodo, kad noredamas buti protingu pasirodei kvailio vietoje. Tiesiog nereikia pulti ant kitu. Net ir didziausi teisuoliai klysta.

pasakiau, yra netiesa, tada priimu tavo patarimą, bet jei nors iš dalies sakau tiesą, tai teks pačiam prisiimti savo patarimą.

Paryškinau, kur suklydai pirmame poste. Dalinė tiesa dar blogiau, nei melas. Trumpai tariant, taip, tai, ką parašei yra netiesa. Vėžys atsiranda dėl ląstelės genetinio kodo pakenkimo. Pakeitus senas ląsteles naujomis nebus geriau - vėžinės ląstelės dar sparčiau dauginsis, o tai, pripažink, nėra gydymo nuo vėžio siekiamybė. Kokia prasmė atnaujinti vėžį? Jo skiriamasis bruožas - nekontroliuojamas (o ne nesinchroniškas, ką tai bereikštų) ląstelių dauginimasis. Būk ramus, vėžys neleis savęs skriausti ir negydomas maitinsis šeimininko sąskaita iki jo mirties.

Nu tu čia ir pasakei, trūksta žodžių. Tu patikrink tų minčių šaltinius, nes aš tau galiu duoti mintį nuo tilto nušokti, bet ar ji teisinga?

Viskas labai gražu, bet kad tik nebūtų per gražu... man klausimas kyla, ar nebus tas vaistas specifiškas tik prostatos vežiui? arba ar nenutiks taip, kad recidyvuos po šio vaisto vėžys?

Jei bus silpnas imunitetas - recidyvuos. Jei bus genetinis polinkis - recidyvuos. Jei veiks tie patys veiksniai, jau sukėlę vėžį - recidyvuos. Vėžys nėra sugedęs dantis, kurį ištraukęs, gali būti tikras, kad jis daugiau nesuges.

Tikriausiai, net jei dėl kažkokių priežasčių to padaryti nėra galima, tai visada žmogų bus galima įrašyti į kontrolinę grupę. Na, o į vėžį žiūriu šiek tiek kitaip. Tai yra klaidos, kurios buvo padarytos replikuojantis, todėl nauja ląstele šiek tiek skiriasi nuo pradinės. Su amžiumi tos klaidos kaupiasi kol yra pasiekiama kritinė riba ir organizmas nebe sugeba tinkamai replikuoti savo ląstelių. Dėl to, seno žmogaus kūno efektyvumas, bei stiprumas visapusiškai nyksta. O kas be ko, padidėja vėžio atsiradimo tikimybė. Vėžiu susergame labai dažnai, tačiau daugeliu atveju mūsų imuninė sistema sugeba šias ląsteles sunaikinti. Senatvėje, imuniteto svarba vėl smarkiai išauga, bet deja, jis ir pats nebe geriausioje savo formoje. Dėl to, vėžinės infekcijos turi vis didesnę tikimybę būti neaptiktomis arba sulaukti tik vangaus imuniteto atsako. Tik mane kamuoja klausimas. Žmogus- neįtikėtinai universali platforma. Maži pakeitimai jo genetiniame kode ar net hormonų arba smegenų veikloje gali jį pakeisti tiek, kiek skiriasi diena nuo nakties. Tai kodėl męs užstrigome būtent su šiuo genų rinkiniu? Manau, kad toks DNR rinkinys buvo tiesiog efektyviausias. Tačiau ar gali būti, kad evoliucija buvo tiesiog ,,tingi" arba tai, kad mums tiesiog nepasisekė, kad atsitiktinumo dėka, mums teko būtent tokia dalia?

Evoliucija turi labai rimtų trūkūmų, ji negali sukurti organizmo iš naujo nes, ji nukonkuruotų esantys, nors ir naujas organizmas būtų pranašesnis. Evoliucija dirba su tuo ką turi, todėl daro daug broko, kad ir žmogaus akis yra geras broko pavyzdys, fotoreceptoriai nukreipti į priešingą pusę, negu ateina šviesa, taip pat akloji dėmė, kurią "užglaisto" akies virbėjimas. Evoliucija padaro broko ir paskui jį "užglaisto". Žmogus perdarytų akį iš naujo, kai tokie akivaizdūs trūkumai. (Jei inžinieriui duotum akį, jis pasakytų, kokį šlamštą čia davei ir gražintų atgal. Evoliucijos kūriniai yra broko ir "glaisto" kombinacija. Mums labai pasisekė, kad bent kurdama smegenis evoliucija nepridarė daug broko, bet yra šiek tiek (šizofrenija, epilepsija ir pan.), ir mes galim suprasti, kur yra evoliucijos silpnos vietos iš jos pasimokyti ir ją aplenkti sukurti daug geresnius įrankius.

Omenyje turiu tai, kad organizmas taptų jautresnis aplinkai. Pavyzdžiui: jei pastoviai yra sumedžiojama sočiai maisto, tada organizmas pradėtų automatiškai kaupti jį, raumenų pavidalų, o ne vien tik riebalų (o dabar, priklausomai nuo žmogaus, organizmas atliekamas kalorijas tiesiog išdegina!). Ir nebūtinai tai turi būti hormoninė evoliucija. Kodėl pavyzdžiui ji negali užprogramuoti kaulams nuolat kaupti atliekamo kalcio? Juk lūžės kaulas dažnai reiškią organizmo žūtį! Tokie palyginus, maži pakeitimai, suteiktų tam žmogui daug geresnius šansus pratęsti savo genų liniją. Bet kodėl to nėra? Taip, sutinku, kad evoliucija turi užglaistyti, o ne taisyti savo broką, tačiau tai nepaaiškina kodėl męs neišnaudojame savo platformos 100'tu procentų. Dėl viso šito manau, kad evoliucija yra tiesiog ,,tingi", nes jei nereikia sukurti tobulos gyvybės formos. Jai užtenka tiktai pralenkti didžiąją dalį savo oponentų tam, kad įvykdytų savąją funkciją. O kas jei visos gyvybės formos juda vėžlio greičiu? Tada ir evoliucija judės taip pat lėtai, na o tiktai atsitiktiniai išsišokėliai ją karts nuo karto paskatins.

Kadangi evoliucija gali vykti tik esant išteklių trūkumui (maisto ir pan.), tai nežinai kada tau maisto pritrūks todėl organizmas kaupia energetines-maiso atsargas riebalu pavidalu. Kalcio nekaupia, nes jis jei kaulai lužtą tai organizmas neišgyvena, kad ir kiek būtų atsargų sukaupęs ir evoliucija tuo keliu nevyskta, aišku tai pasidaro nereikšminga su šiuolaikine medicina, maisto pasirinkimu. Be to kalcio kaupimas būtų pavojingas aterosklerozės atveju. Kodėl neišnaudojam 100% platformos nes evoliucija yra pasyvus procesas ir jai "nerūpi" tobulinimas. Be to organizmas yra taip sukurtas taip kad prisitaikytų prie bet kokių aplinkos sąlygų, bet žmogus gimsta tam tikroje aplinkoje, todėl kitom aplinkos sąlygos skirti adaptaciniai sugebėjimai yra nepanaudojami. Žmogus turėdamas tokius protinius sugebėjimus aktyviai pradės kurti sistemas, kurios žymiai efektyvesnės negu evoliucijos sukurtos pvz.: žmogus jau sukūrė už akį tobulesnius prietaisus įvairiausi mikroskopai ir teleskopai, tik laiko klausimas kada žmogus sukurs mašinas, kurios turės didesnius protinius negu žmogus, ir tokių mašinų nereikia bijoti, nes jei joms negrasinsi jos taikiai sugyvens su žmogumi, nes jos bus pagrįsto "ant" grynos logikos, o ne emocijų, ir iš loginės pusės nėra šitoms mašinoms priežasties išnaikinti žmonių. Terminatorius, matrica ir pan. yra Holivudo sukurta produkcija, kad būtų intriga ir pan., jei būtų sukurti filmai, kuriuose mašinos bendradarbiauja su žmonėmis, nebūtų pelno, reikia kraujo ir pan.

Tačiau jai rūpi statistinis organizmo sėkmingumas, o jį pasiekti tegalimą kuo geriau prisitaikant prie aplinkos. Ar tai būtų savos platformos modifikavimas ar kažko naujo sukūrimas. Dėl to, tai tik laiko klausimas kada vienas po kito sėkmingesni ,,alpha" rūšies organizmai atsiras, bei savo pranašumu nukonkuruos tuos, kurių DNR kodas- prastesnis. Natūraliai ir vidinis organizmo resursų panaudojimo efektyvumas turėtų kiltį. Tačiau čia tik specifiniai pavyzdžiai, kuriais bandau išsiaiškinti ar evoliucijos greitį galimą įtakoti, padidinant konkurenciją tarp organizmų. Drėgnieji atogrąžų miškai palaiko čia mano hipotezę. Šie miškai stipriai lenkia visus kitus regionus savo rūšių gausa, bei būdais, kuriais gamta pritaiko organizmus prie aplinkos (chemikalai, rūšių konstrukcijos, instinktai ir t.t). Tačiau pagrindinis klausimas yra: ar evoliucija galėtų vykti greičiau? Ar viena sėkminga rūšis nespartina konkurencijos už būtį bei kartu ir evoliucijos visų esančių šalia jų? Jei taip, tai ji būtų pasmerkta kurti sėkmingas, bei efektyvias platformas, kartu sukuriant viską ką minėjau, bet kartu ir daug ką daugiau. Jei ne, tai mūsų, bei daugumos organizmų žemėje platformos tėra tiktai evoliucijos pasiektas laikinas kompromisas. Dėl šitos priežasties, negalime teigti, kad ką męs turime yra geriausias galimas variantas bei kiti variantai nėra galimi.