Saulės apylinkėse mįslingai dingo tamsioji medžiaga (Video)

"Sutinkamai su pripažintomis teorijomis..." Įdomu koks tikras to platumo plotis? Kad ir procentai nuo gyventojų skaičiaus?

Reiškia absoliučios daugumos mokslininkų specialistų nuomone ši teorija geriausiai apibudina realybę. Milijonų debilų nuomonė niekam nėra įdomi.

tai ir įdomu kas ta dauguma, kiek žinau Lietuvoje tas skaičius vargu ar siekia 3. (tos teorijos gravitacijos specialistų) Tada kiek iš viso per pasaulį susidarytų?

Koks skirtumas. Niekam tai neįdomu. Gal 75% iš 7 milijardų išvis nėra girdėję apie tą tamsiąją medžiagą.

Kaip ir kelių mokslininkų nuomonė milijonams debilų. Čia tarp kitko.

Na vistiek, jei Lietuvoj kokie 2, tai per pasaulį kokie 4000 aritmetiškai, o praktiškai tai ir 1000 atrodo žiauriai per didelis skaičius. Klausimas kaip jie susirenka 99.999 proc finansavimo. Nors oponentu yra (paguglink ar arxiv.org paskaitinek), bet jiem eksperimentus nebent is savo kisenes daryt.

Gal tamsta manai kad mokslininkai pasaulyje pasiskirstę tolygiai? Pažiūrėjus į aukščiausio lygio fizikos darbus, maždaug 60% padaroma JAV, 25% Europoje (čia smakiai dominuoja D. Britanija, po to Vokietija ir Prancūzija). Likęs pasaulis - mokslo smulkmė.

Jeigu straipsnis tik arxiv.org tetinkamas, tai paprastai jo durnumas būna visiems akivazdus. Tai reiškia kad straipsnis pernelyg prastai argumentuotas kad bent į trečiarūšį mokslinį žurnalą patektų. Aišku būna išimčių, pavyzdžiui kai koks normalus mokslininkas sugalvoja parašyti "nuomonę", pernelyg neargumentuodamas. Įmeta į arxiv'ą. O eksperimentai, normalūs eksperimentai, yra daromi. Girdėjai tamsta apie tokį LHC pavyzdžiui? Arba Gravity Probe? O finansavimą gauna žmonės, kurie per savo karjera pademonstravo galintys dirbti mokslinį darbą ir gauti realius rezultatus. Negi duosi finasavimą žmogui mėtančiam keistas užuominas forumuose bet nesugebančiam suformuluoti savo teorijos aiškiais ir konkrečiais teiginiais? Mokslo pasaulis žiaurus: face it. Kiekvienas naujas teiginys, hipotezė, teorija yra išnarstomas po kauliuką ir visos silpnos vietos išlekiamos į paviršių.

Dabartinė teorija nėra ant tiek bloga, kad belekur spjovus galėtum ją paneigti. Su tuo nieks nesiginčija. Būnant tik jos vidui yra laaaabai mažas šansas surasti kur ji negera. Tam reikia nagrinėti krūvą alternatyvų, nebūtinai matematiškai išbaigtų. Paprastai tariant eksperimentatoriai turėtų labiau tartis su oponentais apie eksperimentų pobūdį. Jei jau jie nieko nesugalvos ar jų siūlymai neatves prie naujų reiškinių tada... tada atsiras dar geresnių pasiūlymų:). Oponentai neprašo sau pinigų. Jie negali prisibelsti kad eksperimentatoriai patikrintų vieną ar kitą situaciją. Kas turi galimybes tokių eksperimentų daryti nenori. Padarius jų karjerom grėtų pavojus. Tektų išmesti daug tonų rašliavos pasauliniu mastu. O kam, geriau vilkinti ir dar pratemti kokį dešimtmetį šiltoj vietoj. Taip ir garbinga pensija ateis. Jei nesutinki įvardink bent vieną eksperimentą kurį įniciavo būtent oponentai?

Tamsta visiškai nesupranti kaip funkcionuoja mokslas. Kiekvienas mokslinis straipsnis turi įnešti kažką naujo, iki šiol nežinoto, kitaip neatitiks novatoriškumo kriterijaus ir nebus išspausdintas. Taigi, pažiūrėjus tam tikru kampu, kiekvienas mokslinis straipsnis tiesiog privalo prieštarauti kažkam daugiau mažiau "nusistovėjusiam". Gi esminis eksperimentinis reliatyvumo teorijos paneigimas būtų didis atradimas, garantuojantis eksperimentatoriui ne tik Nobelio premiją, bet ir amžiną šlovę bei vietą vadovėliuose Kiekvienas didis atradimas paprastai prieštarauja visuotinai priimtai nuomonei, kitaip nebutų didis

Nesutinku, nes tam nėra pakankamai eksperimentinių duomenų. Na pvz. pažiūrėjus į Saulę iš toli atrodo apskritimas (pakankamai gera aproksimacija). Bet gal norėtum parašyti tikslią Saulės formos formulę ? Matematiškai išbaigtų teorijų (arba kitaip sakant primityvių aproksimacijų) era eina į pabaigą.

Gerbiamasis, parašysiu tamstai dar paprasčiau. Kiekviena mokslinė teorija turi pateikti eksperimentiškai (ar stebėjimu) testuojamą teiginį (-ius), kitaip ji ne mokslinė teorija. Pasieškok Google "Falsifability" (lietuviškai būtų principinis paneigiamumas arba testuojamumas). Ir būtent teorijos autoriaus pareiga yra suformuluoti (eksperimentu) testuojamą teiginį.

Negi sunku suprasti. Šiuo metu nėra pakankamai duomenų teorijai. Bet yra vietų kurias reik tikrinti remiantis esamom hipotezėm. Negi visos atomo savybės buvo iš anksto kažkieno numatytos. Arba elementarus jau daug kartų minėtas pavyzdys: Turit idealių dujų dėsnius ir džiaugiatės jais. Ateina keistulis ir sako: taigi dujos iš atomų , esami dėsniai negalios prie tam tikrų sąlygų. Oficialus atsakymas: iki šiol viskas tiko , nėr reikalo tikrinti. Pirma aprašyk atomus teoriškai, po to išvesk iš jų idealių dujų dėsnius tada gal kalbėsim. Ne taip buvo istoriškai, teoriją pritempinėjo prie faktų dažniausiai. O beto įsisąmoninus, kad pažinimas begalinis naujos kartos teorijoj greičiausia bus įsiūta ko ji negali patikimai numatyti.

Nu nu. Sakykim aš eksperimentatorius XIX-ojo amžiaus . Tokiam keistuliui iš karto sakau: savo kuklioje laboratorijoje jokių nukrypimų nuo idealių dujų dėsnio nesu aptikęs. Užduodu klausimus: KOKIOMIS sąlygomis esant tu gerbiamasai keistuli manai dėsnis "negalios" ir KOKIO DYDŽIO nukrypimų nuo idealių dujų elgesio tu tikiesi. Paimu vamzdelį su labai labai praretintomis dujomis ir gražiai tamstai pademosntruoju kad dėsnis "veikia". Ir ką? By the way: Idealios dujos sudarytos iš dalelių, t.y. atomų, arba molekulių.

O dabar pabandom įsivaiduoti lėtų neutrinų (t.y. dar idealesnes) dujas. Kokio dydžio stabilus debesėlis gausis apie kiekvieną masę? Dėl minėtų neatitikimų ir kur jų ieškoti tai čia konkretu, bet nevienareikšmiška. Galimybės visada šakotusi į keletą. Bet jos konkrečios skaitine prasme.

Klausimas - kaip tu įsivaizduoji lėtus neutrinus? ir ypač jų dujas? Kiek žinoma, jie pastoviai juda greičiu, artimu šviesos greičiui, ir NIEKUR nebuvo fiksuota, kad jie judėtų lėčiau.

Pagal Hawkinga (jei gerai pamenu) visos įmanomos geometrijos kažkur egzistuoja. O lėtų dalelių su neutrinų skvarbumu tai jau negali būti? Maža to, manau pagrinde jos yra nestabilios, t.y. dalį laiko praleižia kvantų ar žinomų neutrinų fazėj, o kitą dalį lėtųjų neutrinų fazėj. (Dėl naujų terminų nebuvimo bandau aprasyt esamais pagal sąvybių panašumą) Lėtoj fazėj jos pastebimai įtakojamos gravitacijos, greitoj išsisklaido beveik tolygiai visom kryptim. Pabandyk gerai įsivaizduoti tokia "sriubą". Dabar tarkim, kad šviesos (elektromagnetinės sąveikos) greičiui esminę įtaką daro tų hipotetinių dalelių lėtoji fazė. (vidutinis jos greitis lėtojoj fazėj). Tai ir yra mano eteris kurio atžvilgiu šviesa sklinda greičiu c. Visko kitko atžvilgiu greičiai sumuojasi klasikiniu būdu.

Kokią mokslinę problemą išspręstų eterio įvedimas?

Naujų reiškinių suradimas. Sveiko proto sugražinimas į areną

Kokių reiškinių? Pateik porą pavyzdžių. Bei nurodyk mokslinę problemą, šiuo metu egzistuojančią, kurią išspręstų eterio teorija.