Gyvūnijos pasaulio „aktoriai“ (Video) (0)
Kartais nedidelio ūgio vyrukai įsigyja didžiulius džipus, o ne visai savo linijomis patenkintos moterys spraudžiasi į korsetus ir liekninančias pėdkelnes. Apsimesti galingesniu, gražesniu, protingesniu nei esi – labai žmogiška. Visgi apsimetinėjimas ir netgi, galima sakyti, profesionali vaidyba nesvetimi ir gyvūnijos pasauliui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Čia paprastas galvakojis raitosi tarsi mirtinai nuodinga gyvatė, vabzdys „plevena“ tarsi lapas ant medžio šakelės, o plėšrūs paukščiai išsipučia kiek tik leidžia plunksnos.
Gyvūnai kitą rūšį mėgdžiojančiu elgesiu dažniausiai siekia vieno iš trijų tikslų – pasislėpti nuo priešų, juos išgąsdinti, lengviau prisivilioti savo aukas arba suvilioti geresnę patelę. Pavyzdžiui jūros šliužas yra spalvingas vandenų gyventojas. Nors minkštas ir šarvais neapsaugotas gyvis gali atrodyti lengvas grobis, jo spalvos įspėja, kad šliužas gali išskirti nuodingus ir erzinančius chemikalus. O ką daryti, jei esi minkšas ir neturi nė nuodų, nė aštrių dantų. Geriausia – vaidinti, ir daryti tai įtikinamai.
Pristatome 10 talentingiausių gyvūnijos pasaulio „aktorių“.
1. Pirmoji vieta neabejotinai atitenka ... mėgdžiojančiam aštuonkojui (Thaumoctopus mimicus). Jis taip ir pavadintas, nes gali apsimesti net penkiolika nuodingų arba visai nepavojingų gyvūnų rūšių – priklauso nuo situacijos. Mėgdžiojantis aštuonkojis gyvena tik švariose Pietryčių Azijos, Indonezijos bei Malaizijos pakrantėse. Šis aštuonkojis labai greitai keičia spalvą: vieną akimirką jis – nuodinga jūros gyvatė, kitą – liūtžuvė, trečią – išglebusi medūza, plekšnė ar jūros agurkas. Aštuonkojis minta smulkiomis žuvelėmis, krabais, vandens kirminais. Šie gyviai, žinoma, ramiausiai plaukia pro tariamą jūros agurką. O tada –capt ir nėra.
Aštuonkojis lygiai taip pat neturi šarvo, ar kokių nors nuodų, kuriais galėtų apsiginti nuo aštriadančių barakudų ar ryklių. Greičiausiai todėl jam teko tapti maskavimosi meistru. Pats aštuonkojis į jūros žvaigždę galbūt kiek ir panašus, tačiau kaip jam pavyksta „tapti“ nuodinga gyvate, gąsdinančia plėšrūnus? Tam reikia kur nors paslėpti 6 kojas iš 8. Jūros „aktorius“ jas sugeba paslėpti smėlyje. Ir plėšrūnai tokį „nuodingą“ padarą aplenkia iš tolo. O jei apgaulė ir nepavyksta, priešas bent trumpam pasimeta. Kol jis mėgina suvokti, kas yra kas, aštuonkojis pabėga.
2. Antrąją „aktorę“ puikiai pažįstate – tai plekšnė. Žinoma jų būna įvairiausių rūšių, tačiau šios keistos žuvų rūšies tikslas – bet kurioje jūroje ar vandenyne susilieti su dugnu, užuot tapus didesnio jūrų „kaimyno“ priešpiečiais. Kad būtų patogu gulėti ant jūros dugno, plekšnių akys yra vienoje pusėje.
Įspūdinga tai, jog plekšnės gimsta su akimis abiejose pusėse, tačiau joms augant bei bręstant viena akis ima savotiškai slinktis į tą pusę, kuri yra viršuje žuviai atsigulus ant dugno. Nemažai plekšnių rūšių gali keisti savo spalvą, kad geriau atitiktų jūros ar vandenyno dugno koloritą. Kol kas didžiausias šios žuvies aktorinių sugebėjimų įvertinimas – ja apsimesti bando mėgdžiojantis aštuonkojis!
3. Tigrinė salamandra – taip pavadinta todėl, kad šios amfibijos odos raštai labai primena jos bendravardį iš kačių šeimos. Tigrinės salamandros užauga iki 35 centimetrų ilgio ir įprastai yra tamsiai rudos ar juodos spalvos su geltonais dryžiais ar taškeliais. Jos gali ir neturėti geltonų žymių. Tačiau tokių spalvų tigrinės salamandros šmirinėja iki tol, kol ateina poravimosi sezonas. Dauginimosi ritualo metu tigrinės salamandros patinėliai palieka tam tikrus spermos paketus, mokslininkų pavadintus „spermatoforais“. Patelės juos tiesiog nuryja. Kokia prasmė varžytis? Tigrinių salamandrų patinėliai moka „virsti“ patelėmis. Jie elgiasi ir atrodo tarsi patelė, kad konkurentas neužuostų grėsmės ir nepradėtų kovoti. Apgavę gentainį apsimetėliai padeda savo spermos „paketą“ tiesiai ant konkurento. Todėl patelės visuomet apsivaisina viršutiniojo paketo sperma. 4. Vikšrai – žinoma, ne visi, tačiau kai kurios vikšrų rūšys geba prisitaikyti prie spalvos augalų, kuriais minta. Juk šiems minkštiems paukščių delikatesams reikia kokiu nors būdu išgyventi iki tos stebuklingos dienos, kai virsta drugeliais. Kai kurie vikšrai turi gumbelius ar ragelius – ant augalų jie atrodo tarsi spygliukai. Vieni yra žali, kad susilietų su augalu, kiti – rudi imituoja nedidelę šakelę. Yra ir pūkuotų, ryškiaspalvių vikšrų, kurie atrodo tarsi augalo žiedas ar pumpuras. Vėliau jie ant tų pačių lapų susuka kokonus ir netrukus virsta drugeliais.5. Apuokų pasaulyje priskaičiuojama net 45 rūšys. Daugiausia jų gyvena Afrikoje bei Pietų Europoje. Kokiu būdu jie keičia savo išvaizdą? „Papiktinti“ apuokai iš tiesų atrodo labai juokingai (nors galbūt priešams bei konkurentams sugeba įvaryti siaubo). Apuokams, kurių dydis vidutiniškai yra apie 17-20 centimetrų, netapti gerokai didesnių paukščių auka padeda arba pilkšvai margos plunksnos (tamsoje jie tarsi susilieja su medžio kamienu), arba galimybė „išsipūsti“.
Prieš kelerius metus Japonijos televizijos paskelbtas linksmas filmukas – eksperimentas puikiai iliustruoja apuokų transformacijos galimybes.
Jame užfiksuotas, spėjama, mažasis apuokas. Susidūręs su daugiau nei dvigubai už save didesniu plėšriuoju paukščiu jis jau nebesipučia, o vaidina „drakulos apuoką“. Tai viena juokingiausių paukščio transformacijų. Pavojaus atveju apuokai netgi linguoja į šonus, sudarydami „vėjyje besisupančios šakos“ įspūdį.
6. Chameleonas – šiam spalvingam ropliui greičiausiai jau sudėtinga pasislėpti, nes apie jo maskavimosi galimybes žino net pirmokai. Visgi San Diego zoologijos sodo specialistai teigia, kad chameleonas negali susilieti su bet kokia aplinka. Ir jis tikrai neprisitaikytų prie jūsų tapetų spalvos. Chameleonai, teigiama, turi keturis odos sluoksnius, todėl gali keisti savo išvaizdą, pagal savo gyvenamą aplinką. Kiekvienas jų odos sluoksnis turi skirtingo pigmento. Todėl šių keistuolių spalvos kinta priklausomai nuo esamo apšvietimo, temperatūros ir oro drėgmės. Žinoma, įtakos spalvų kaitai turi ir jų nervai bei hormonai. Vis dėlto chameleonai, skirtingai nei dauguma besimaskuojančių rūšių, keičia spalvą ne vien dėl maskuotės. Mokslininkai juos vadina „gamtos nuotaikos“ pranašais, kadangi ropliai keičia spalvas priklausomai nuo to, kokia to, koks tą dieną oras ir šviesumas. 7. Ar esate kada matę vabzdį, vadinamą gyvalazde? Greičiausiai – ne, nes šie taikliai pavadinti vabzdžiai gyvena Pietryčių Azijoje, Pietų Amerikoje bei Australijoje, be to, ne taip lengva juos pamatyti. Gyvalazdės gali būti idealiai prisitaikiusios prie lapų, stiebų, nedidelių šakelių. Šių vabzdžių egzistuoja gausybė rūšių. Negana to, kad yra plonyčiai ir ilgi, jie juda linguodami pirmyn-atgal – taip sudarydami negyvo daikto, siūbuojančio vėjyje, įvaizdį. Jie taip gerai apsimetinėja augalų dalimis, kad net nesistengia priglusti prie kitos šakelės ar lapo – pamažu ropoja pakankamai atvira augalo dalimi. Tai – bene geriausiai negyvais daiktais apsimetantys padarai pasaulyje. Dar vienas keistas požymis – šie vabzdžiai sugeba daugintis nelytiniu būdu. Neapvaisintos patelės deda kiaušinius, iš kurių gali išsiristi taip pat moteriškos lyties vabzdžiai. Jei patinėlis šių kiaušinių neaptinka – linija ir toliau vystosi linkme „tik merginos“. O štai iš apvaisintų kiaušinėlių gali išsiristi ir patinai.8. Gaubtagyviai arba tunikatai (angl. sea squirt) – tai keista jūros gyvūnijos rūšis, dažnai randama prilipusi prie valčių korpusų ar uostų polių. Gaubtagyviai turi gana skaidrų kūną, kuris juos padaro panašius į kempinę ar augalą. Įstabiausia transformacija įvyksta, kai buožgalvis virsta suaugusiu gaubtagyviu. Buožgalvis, turintis normaliai funkcionuojančius smegenis bei stuburą, virsdamas gaubtagyviu tiesiog absorbuoja šiuos organus.
Mokslininkų teigimu, būsimo gaubtagyvio buožgalviai turi labiau žuvims, nei bestuburiams būdingus požymius. Vis dėlto virtę gaubtagyviais tokios „jūros kempinės“ gali išaugti iki 18 centimetrų ilgio ir netgi sugeba užsiauginti prarastas dalis (jų ląstelės regeneruoja). Greičiausiai dėl to šie įspūdingi padarai yra taip aktyviai tyrinėjami mokslininkų. Tiriamos jų gydomosios savybės ir spėliojama, galbūt ateityje, panaudojus jų sugebėjimą atkurti prarastas ląsteles, tokie „kempiniukai“ padės gydyti Alzheimerio ar širdies ligas.
