Planetų Gineso rekordai: didžiausios, karščiausios, greičiausios, keisčiausios... (5)
Per pastaruosius 50 metų žmonijos teleskopai ne tik didėjo bei teikė vis ryškesnių kosmoso vaizdų, bet ir buvo iškelti į beorę erdvę, kur buvo surinkta gausybė informacijos apie Saulės sistemos kaimynystėje ir ne tik egzistuojančias visatos planetas-rekordininkes.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Keistuolių yra ir daugiau. Štai planeta Mafusailas (angl. – „Methusela“), žinoma ir „PSR B1620-26 b“ pavadinimu. Tai – seniausia iš visų žinomų planetų. Vienai iš visatos senolių priskaičiuojama 12,7 mlrd. metų. Aštuoniais milijardais metų daugiau nei Žemei...
Mafusailas, atrastas 1993-aisiais, gerokai pakeitė planetų formavimosi sampratą. Panašu, jog visatoje yra ir daugiau nepaprastai senų planetų, kurias žmonija dar tik atras. Astronomai neatmeta galimybės, jog Magfusailas gimė iš kitos žvaigždės, kuri jau seniai sudegė, sprogo ir į visatos tyrus išsviedė savo atžalą – našlaitę „įsidukrino“ netyčia pro šalį skriejusi žvaigždė.
Jei yra seniausia planeta, turėtų būti ir jauniausia. Tai – mažiau nei milijoną metų turintis dar nepavadintas dangaus kūnas, skriejantis gana netoli – aplink tik už 420 šviesmečių esančią CoKu Tau žvaigždę. Karščiausia planeta – WASP-12b: dujinė planeta, kurioje tvyro net +2200ºC pragaras. Be to, ši planeta yra ir viena iš didžiausių planetų, nedaug tenusileidžianti minėtai „TrES-4“. Jei pasidarė pernelyg karšta, planetų gretose egzistuoja ir temperatūrinių antipodų. Štai penkiskart už Žemę masyvesnė „OGLE-BLG-390L“ (manoma, jog ji, kaip ir Žemė, yra uolinga planeta), skriejanti už 28 tūkst. šviesmečių. Paviršiaus temperatūra? -220ºC. Žemesnė už skysto azoto virimo temperatūrą. Ir ne taip jau toli absoliutaus nulio. Eridano Epsilon b yra nei karščiausia, nei šalčiausia, nei didžiausia iš planetų. Tačiau ji yra artimiausia Žemei egzoplaneta, esanti tik už 10,5 šviesmečio. Nors joje gyvybės neturėtų būti (ji skrieja per toli nuo savo gimtosios žvaigždės ir, jei joje būtų vandenynų, jie būtų įšalę), aplink tą pačią žvaigždę, kaip tikimasi, turėtų skrieti daugiau planetų – jos turėtų būti arčiau savojo šviesulio ir jose sąlygos gyvybei gali būti palankesnės. Pabaigai – planeta-nykštukė. Mažiausia ne Saulės sistemoje esanti planeta yra „Kepler-10b“. Už Žemę ji didesnė – net 1,4 sykio (nieko sau „nykštukė“). Iki jos – toli (560 šviesmečių). O atrasta ji tik prieš metus – 2011-ųjų sausį. Nors ji yra už vadinamosios „gyvybės zonos“ (sritis aplink žvaigždę, kurioje vanduo būtų skysto pavidalo), jos atradimas buvo ypatingas dar ir tuo, jog NASA ją paskelbė pirmąja „neabejotinai uolinga“ egzoplaneta iš visų iki šiol atrastų.