Raudonieji ąžuolai užkariaus Lietuvos miškus? (1)
Sovietmečiu iš miškų buvo genama drebulė, netgi beržas. Žalią gatvę turėjo vienarūšiai eglynai. Šiandien gamtosaugininkai saugomose teritorijose siūlo naikinti ne tik juos, bet ir raudonųjų ąžuolų giraites. Neva šie svetimžemiai medžiai išstums vietines rūšis ir užkariaus visus miškus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nėra naikintinų augalų sąraše
Tuo tarpu Miškų instituto ekologijos skyriaus vedėjas Vidas Stakėnas teigia, jog raudonasis ąžuolas nors ir buvo įvežtas iš Amerikos, Lietuvoje nėra pripažinta naikintina rūšimi. „Raudonasis ąžuolas nėra įtrauktas į Aplinkos ministro įsakymu patvirtintą invazinių augalų sąrašą“,– pasakė jis.
Invazinių augalų sąrašas yra oficialus dokumentus, kurį parengia ir ministrui tvirtinti teikia tam specialiai sudaryta ekologų ir gamtosaugininkų komisija. Prieš tai ji apsvarsto kiekvieno iš svetimos žemės kilusio ir Lietuvoje augančio augalo grėsmes bei pateikia motyvus, kodėl vienus jų galima įsileisti į miškus, kitų – ne.
„Jeigu pradėsime naikinti visus ne vietinės kilmės augalus, reikėtų išnaikinti ne tik kalnines pušis, kuriomis buvo apsodinta visa Nerija, raudonuosius ąžuolus, kurių yra bene kiekviename parke, bet ir iš ūkininkų laukų rapsus, bulves –šios juk taip pat iš Amerikos“,– sakė vienas šios komisijos narių V. Stakėnas.
Raudonasis ąžuolas, jo teigimu, – ne uosialapis klevas, kurio sėklas išnešioja vėjas, todėl jis neseniai buvo įtrauktas į invazinių augalų sąrašą. „O jei raudonojo ąžuolo vieną kitą gilę kėkštas kur nuneš, galima daigelį, jei toje vietoje nenori ąžuolo, išrauti“,– aiškino motyvus, kodėl raudonasis ąžuolas nebuvo įtrauktas į naikintinų augalų sąrašą V.Stakėnas.
Medžiai neskraido
Raudonųjų ąžuolų yra ne tik Dusetų girioje. Jų yra ir kitų urėdijų miškuose. Pavyzdžiui, Alytaus miškų urėdijos Dzirmiškių girininkijoje jų yra apie 2,5 ha. Ąžuolams Dzirmiškių miške – jau per 60 metų, jie žydi ir barsto giles, tačiau raudonųjų ąžuolų plitimo niekas nepastebėjo. „Yra vienas kitas savaiminukas“, – neneigė Alytaus miškų urėdas Vytautas Zelenius. Tačiau kovoti su raudonųjų ąžuolų invazija jam neprireikė. Daugiau kaip šešiasdešimt metų raudonieji ąžuolai auga ir ąžuolų žemėje – Kėdainių miškuose.
Išgirdęs klausimą, ar raudonasis ąžuolas savaime nesisėja ir neplinta, ąžuolynų šeimininkas Juozas Girinas nusijuokė: „Medis nelaksto. Tas procesas yra lengvai valdomas“,– nuramino jis.
Kėdainių miškų šeimininko teigimu, nepageidaujamos rūšys gali užkariauti tik netvarkomus ir neprižiūrimus miškus. Pasak jo, netgi uosialapiai klevai veši tik paupiuose ir kituose šabakštynuose. „Pasodinome kultūras ir išnyko tas uosialapis“,– nematė problemos patyręs miškininkas.
„Kirsti dešimties metų ąžuoliukus? Tai – beprotybė“,– išgirdusi aplinkosaugininkų reikalavimą kirsti raudonuosius ąžuolus pasipiktino Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Zita Bitvinskaitė.
Jos įsitikinimu, vienas kitas raudonasis ąžuolas ar jų gojelis tikrai nepakenks jokiam miškui.
Karas prieš raudonuosius ąžuolus, miškininkystės specialistės įsitikinimu, tėra botanikų užgaida. Nors, pasak jos, niekas neįrodė, jog ši medžių rūšis yra invazinė. „Kai kur pavienės raudonųjų ąžuolų giraitės auga jau penkiasdešimt metų. Kur jos išplito?“ – retoriškai klausė miškininkystės specialistė.
Miškų departamento atstovės patarimu, Rokiškio miškininkai raudonuosius ąžuolus Dusetų girioje gali įforminti kaip bandomuosius želdinius, prieš kuriuos kelti kirvio niekas neturės teisės.
Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras taip pat negalėjo pasakyti nieko blogo apie raudonuosius ąžuolus. Tačiau, pasak jo, saugomų teritorijų teisės aktai numato, jog saugomose teritorijose, ypač draustiniuose turėtų būti išsaugotas vietinis biotopas. „Bet nebūtina formuoti jį kirviu. Stabdyti raudonųjų ąžuolų plitimą galima ir kitomis priemonėmis“,– sakė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius V. Bezaras.