Vakar pro pat Žemę praskriejo tik užvakar atrastas autobuso dydžio asteroidas (Video) (0)
Vakar, gegužės 29 d., vos 14 440 km atstumu nuo Žemės paviršiaus praskriejo tik užvakar, gegužės 28 d. atrastas autobuso dydžio asteroidas 2012 KT42, kuris astronomijos stebėjimų istorijoje tapo šeštuoju iš arčiausiai Žemės praskriejusių asteroidų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kosminis luitas arčiausiai mūsų planetos buvo atsidūręs antradienio rytmetį, apie 10 val. Lietuvos laiku. Astronomų vertinimu, asteroido skersmuo yra ne didesnis nei 10 metrų. Tikimybės, jog dangaus kūnas trenksis į Žemę, laimei, nebuvo. Net jei jo skriejimo trajektorija kirstųsi su Žemės trajektorija, tvirtinama, jog asteroidas žemės paviršiaus nebūtų pasiekęs, nes būtų sudegęs atmosferoje.
Ko gero, labiausiai nerimą keliantis faktorius šioje laimingai pasibaigusioje istorijoje yra tai, jog asteroidas buvo pastebėtas likus porai dienų iki maksimalaus priartėjimo. Jį gegužės 28-osios pirmadienį 1,5 metro skersmens Mount Lemmon teleskopu (Arizona, JAV) atrado „Catalina Sky Survey“ kolektyvo narys Aleksas Gibsas (Alex Gibbs).
Panašaus kalibro asteroidą 2012 BX34 astronomas yra atradęs ir šių metų sausio pabaigoje. Šis asteroidas patenka tarp dvidešimties artimiausiai praskriejusių asteroidų.
Ir tai – ne viskas. Diena anksčiau, gegužės 28 d., kai ir buvo pastebėtas vakar dienos herojus, 51 tūkst. km atstumu nuo Žemės praskriejo trečias A. Gibso pastebėtas atsteroidas - 2012 KP24. Šis buvo stambesnis – maždaug 25 metrų skersmens.
Įdomu yra tai, jog, kaip pažymi Remanzacco observatorijos kolektyvas, vakarykštis asteroidas 2012 KT42 maždaug 13:10 Lietuvos laiku atliko tranzitą Saulės disku. Tranzitą buvo galima stebėti Afrikoje, Vidurio Rytuose, Azijoje.
Tiesa, įžvelgti saulės disku slenkanti ne daugiau nei 10 m skersmens objektą turėjo būti sunku – saulės diske jis uždengė tik maždaug 0,006 laipsnio trupinėlį. Priminsime, jog ankstyvą birželio 6 d. Lietuvoje bus galima stebėti labai retą Veneros tranzitą saulės disku, kuris pasikartos tik po 105 metų.
„Universetoday.com“ A. Gibsas pasakojo, jog asteroidai, į juos žvelgiant pro teleskopų objektyvus, ne ką tesiskiria nuo žvaigždžių – jie yra tik šviesos taškeliai. Vienintelis skirtumas – pastebimai spartesnis jų judėjimo greitis. Tiesa, jis yra per menkas, jog jį būtų galima pajusti stebint akimis – judėjimas fiksuojamas stebimą dangaus plotą reguliariai fotografuojant 10-12 min. intervalais. Po to astronomai gautas fotografijas apdoroja specialiomis kompiuterinėmis programomis – taip aptinkami sparčiau už žvaigždes naktinio dangaus skliautu slenkantys objektai.