Kosmoso kolonizavimas, skrydžiai į Marsą ar net į Žemės orbitą kai kuriems astronautams gali baigtis tragiškai, jeigu jų smegenys linkusios tinti nesvarumo būsenoje. Kodėl nesvarumo būsenos smegenys tinsta, dar neaišku. Tad svarbu stebėti, kas vyksta kaukolės viduje. NASA jau žino, kur kreiptis tokiu atveju. KTU mokslininkai sukūrė ir užpatentavo prietaisą, leidžiantį realiu laiku ir tiksliai išmatuoti sveiko arba traumą patyrusio žmogaus galvospūdžio pokyčius.

„Naudojame ultragarsą, tačiau nestandartiškai, inovatyviai, - pasakoja KTU Telematikos mokslo laboratorijos vedėjas, profesorius Arminas Ragauskas. – Ultragarsą naudojame tiek stebėdami dinaminius procesus smegenyse, tiek smegenų kraujotakos autoreguliacijos procesus, taip pat neinvazyviai matuodami galvospūdį. Galvospūdis yra tokios pat svarbos fiziologinis parametras kaip ir arterinis kraujospūdis.“

Pasaulyje smegenų traumos, patiriamos įvairių avarijų metu, kare ar kitur yra pagrindinė žmonių iki 45 m. amžiaus mirties priežastis. Šios traumos tapo beveik epidemija. Visuomenei jos kainuoja šimtus milijardų dolerių. Pagrindinė padidėjusio galvospūdžio grėsmė vyresnio amžiaus žmonėms – insultas.

„Jei trauma būna sunki, žmogus netenka sąmonės, - pažymi A. Ragauskas. – Iš esmės, smegenų pažeidimai vyksta ne dėl pirminės traumos, o dėl antrinių pažeidimų, antrinio insulto. Kas tai yra? Tarkim, smegenys tinsta. Tai vadinama smegenų edema. Užspaudžiama veninė kraujotaka. Neuronai negauna maitinimo ir miršta per 60-90 s. Tai yra labai greiti procesai, ir jokia gydymo metodika, jokia medikų komanda nespėja į tai reaguoti. Galima tikėtis, jog reakcija būtų įmanoma, jei gydymo sistemos būtų kompiuterinės ir automatinės. Kad tokios sistemos būtų sukurtos, pirmiausiai reikia sukurti visų šitų greitų procesų smegenyse objektyvios stebėsenos sistemas, kurios valdytų tą kompiuterį, kuris, pvz., valdo vaistų pompas.“

Vaizdo siužetas 

Komentarai (0)