Laikas visatoje lėtėja, pakol visiškai sustos?

, ne tik Lorentzo transformacija. P.S., toje nuorodoje apie Shapiro eksperimentą, kaip tik įskaitau, kad jis patvirtino BTR paklaidų ribose.

Cia gi kaip ir kitoj plokstumoj klausimas. Kausimas apie tai jei eteris juda kaip minejau ar GPS ta fiksuos. Tiesiog reik pripazinimo, kad nefiksuos arba irodymo, kad fiksuos. Negalejimas irodyti, tai yra pateikt elementarios supaprastintos eksperimento shemos lygu pripazinimui, kad nefiksuos.

Va tau ir elementari schema. Negi dabar specialiai dėl tavęs baladotis į NASA duris, kad leistų pašaudyti į palydovą, nors ir taip aišku, kas iš to gausis?

Liuks, Gezaris saude nesenai, gavo ko as ir tikejaus, bet tai neatskiriama nuo Sapiro suletejimo reiksmes. Ten yra klaidu interpretacijoj apie 200m/s bet tie ~8 m/s yra tai kas matuota ir tai lygu ir eterio ir Sapiro versijai. http://arxiv.org/abs/0912.3934 Tas pats ir su tolimesniais palydovais. Cia gi tas pats tik kiti atstumai. Kai vienos planetos gravitacija (tiksliau g^2) dominuoja tiesiog gerokai lengviau skaiciuoti.

A, ir gerai būtų, kad ateities eksperimentuose užuot naglai atmetęs visus antros/trečios eilės reliatyvistinius efektus, paskaičiuotų, art jie kartais ne tiksliau atitinka eksperimento rezultatus, nes tokie pareiškimai kaip "neatsižvelgsiu, nes nereikšminga, o paklaida yra iš kitur" skamba mažų mažiausiai provokatyviai ir nieko neįtikina. Ir dar pastabėlė (kuri, aišku, nieko neįrodo). Pasižiūrėjus DG bibliografiją, matyti kad pasaulinio garso jo tyrimai atlikti nemažose komandose, o šis - jo solinis. Kažkaip keista - bent kokį doktorantą galėjo pasikviesti skaičiavimams patikrinti. Nes dabar čia panašu į "wishful thinking". Ir, beje, kokių čia pasiruošimų reikia atspausdinti kelių psl. straipsnį apie paprasčiausius geometrinius skaičiavimus, o publikacijai jau ruošiamasi pustrečių metų. Panašu, kad ir jis pats nelabai tiki savo išvadomis. Paneigęs c invariantiškumą, jis tikrai nemenkai sudrebintų fizikos pasaulį.

200 cia interpretacijos klaida, bet tai nereiskia, kad jis visur klysta. +8m/s yra tai kas pamatuota gainiojant signala i abi puses Centimetrai tikslumo iki Menulio cia jau turbut dar ner tokio tikslumo. Ten gi tu fotonu tiek tegryzta, kad net plika akim nesimato, plius atmosfera reik kirst. Bet tai cia visai ne ta eksperimentu rusis. Vienpusiam sviesos greiciui matuoti ji netinka. O pirmyn atgal ar GPS nieko pastebimo ir teturi matytis lyginant BRT ir eterio versija apie kuria as kalbu. Jei neber tvirtai isitikinusiu apie tai jog GPS senai turejo paneigt tokia eterio versija, galima pereiti prie kitokiu "paneigimo" budu. Koks is ju stipriausias ? But gerai nagrinet ne daugiau kaip viena toki paneigima vienu metu.

Aš manau, kad ne kartą paneigė. Taigi, palydovai (nebūtinai GPS) dar retransliuoja vienas kito signalus, kuriems visai nebūtina keliauti per Žemę. Galų gale, ar vėlavimas eterio atveju neturėtų būti proporcingas kampo kosinusui, ar panašiai? Tuomet GPS'ai duotų neteisingas koordinates, arba būdami prie horizonto, arba zenite.

"This is less by 8.3 ± 3.2 m/s than the accepted universal value of c (299,792,458 m/s), for the average of those 100 events." Cia yra kas matuota. Ir tai del Saules itakos. Tiek ir turi gautis pagal mane. Tien net nepamineta Saule kaip pagrindinis faktorius. Tikslumas bendro vidurkio nurodytas +-3.2 200 jo vaizduotes vaisius gautas klaidingu skaiciavimu budu, net nezinau kaip, nedomina Bet kodel tureciau del to neatsizvelkt i kitas jo mintis. Tavo pataikyk i palydova ideja ekvivalentiska i pataikyk i ratu judanti kuna, pakabinta kazkur aukstai. Nors atstumas mazesnis, bet tiksliau galima nustatyti to besisukancio kuno padeti/posukio kampa. Tada pabandyk detalizuoti eksperimento eiga?

OK, detalizuoju. Labai mėgsti geometrines aliuzijas. Taigi, paprastumo dėlei paimkime palydovo trajektoriją - idealų apskritimą (žinant jo tikrą trajektoriją, nesunku įvesti pataisas, bet tik vardan paprastumo). Tarkim, kad observatorija yra taške A, palydovo stebimosios koordinatės (iš A) yra taške B. Jeigu šviesa sklinda vienodu greičiu "žemyn" ir "aukštyn", tuomet nėra sunku sudaryti lygiašonį trikampį ABC, kur AB=AC. Vat ir viskas: matai iš taško A tašką B, pagal lygiašonius trikampius šauni lazerio impulsą AC, ir arba pataikai, arba ne. Jei pataikei - vadinasi, BA šviesa keliauja tiek pat laiko, kaip AC. Jei nepataikai - vadinasi, Einšteinas klydo. Arba klydo tiek mažai, kad tavo hipotezė reikalauja "tiuningavimo".

Pries tai minejai kas bus, jei spindulys eis kampu. Tikrai nieko netiketo pagal abi versijas (Shapiro formule ir mano). As cia buvau ja parases kelis kart. http://www.technologijos.lt/diskusijos/ ... highlight= Del tavo eksperimento: idealiu atveju palydovo veidrodzio plokstuma nekis (beveik) palydovui skriejant ratu. Spindulys atsitrnks i veidrodzio kita vieta bet atsoks tuo paciu kampu. Gausis kazkas neismatuojamo (nuokrypis turiu omeny) Kodel vietoj to nesaudyti i aukstai pakelta greitai besisukanti kuna? Arba palydove itaisyta greitai besisukanti veidrodi? Bet ir tai kazi kas cia gausis. Reiktu detaliau panagrineti, jauciu nieko. Jau daug kartu buvo : atrodo "isradau" dar viena eksperimenta kuriuo galima patikrint, veliau ziuri visi faktoriai susikompensuoja iki negalejimo aptikti skirtuma.

Prie ko čia besisukantis kūnas, jei užtenka tik gauti patvirtinimą, kad signalas nuėjo? Su tuo besisukančiu tai tikrai jokių greičių neišmatuosi. Jei jau trūksta fantazijos, kaip pamatuoti paprasčiausią vienkryptį signalą, tai ką čia dar apskritai burną aušinti. Gi tam nereikia nei milijardinių lėšų, nei kosminių programų.

Va iskur tie -8 m/s pas Gezari >>http://www.wolframalpha.com/input/?i=2*L%2F%28L%2F%28c%2Bx%29+%2BL%2F%28c-x%29%29+%3D+c+-8+where+c%3D300000000 x sutampa su pabegimo nuo Saules greiciu Zemes orbitos atstume Nes tie 8 yra kas matuota, tai yra padalino dviguba atstuma is laiko ir gavo tuos c-8m/s Tada sugalvojo kazkokia interpretacija is kurios issiveda +200m/s kazkienotai atzvilgiu. Nesupratau kam reikejo apverst viska aukstyn kojom ir interpretacija iskelt auksciau rezultatu. Gaila.

toje sitemoje, o visos mūsų sukurtos sistemos nėra realios, nes galioja tik su tam tikrom prielaidom. Todėl viskas, kas yra realu mūsų sukurtoje sistemoje, realu tik ten ir lieka.

Ar tikrai tavo iksas sutampa su pabėgimo greičiu? Parašyk čia skaitines reikšmes, prašau, ikso ir pabėgimo greičio. Jau seniai patariau tamstai pamastyti kas atsitiktų su regimomis planetų padėtimis, esant kintamam šviesos greičiui. Juk jeigu šviesos greitis kintamas, o mes naudojamės savo formulėse konstanta c, tai planetos padėtį turėtume apskaičiuoti neteisingai, ar ne? Juk per tą laiką kol šviesa nuo planetos parskrenda pas mus, planeta visai nemažą kelio gabalą suspėja nuskristi, ar ne? O tuo tarpu mes paleidžiame aparatą apskaičiavę planetos padėtį pagal konstantą c, ir randame planetą tiksliai toje vietoje kaip ir apskaičiavome. Saulės sistema sudaryta iš tarpusavyje judančių kūnų. Arba mes Saulės sistemoje jau būtume seniai būtume detektavę "eterio vėją" (o nedetektavome) arba jokio eterio nėra. Ir niekaip neišsisuksi.

Nevisai tiksliai, nes ir tie 8 +- 3 m/s pagal eksperimento duomenis. Gravitacijos greitis nebutinai turi visiskai sutapti su mano c versija. Pvz jei sutaptu, tai juodoji skyle turetu gal net nebetraukti. Kita vertus jei kazkas (eterio dalis) juda link Saules tai kazkokia kita jo forma turetu judeti priesinga kryptim. Gal net ta sviesa yra itakojama abieju frakciju iskart ir taip "islauzia" greicio vidurki. Man cia senai pagalvota bet maziau tiketina versija. Del aparatu tai tikrai nereik pergyvent, jie gerai skrenda net pagal Niutona, kai c lygu begalybe.

kasko nepagaunu( jus normaliai ne moksliskai galit?), jei nera laiko nera ir greicio, tai ir arstumo, ir pagreicio, tai kaip gali visata greitet? ir dar vienas... visata sprogo pries xx metu tada ji judejo 1 metra/ per metus? o gal iskart sviesos greitis buvo(artimas)? tai gal jau keiciasi sviesos greitis, nes visata pleciasi gericiau?

Gal geriau naudoti 3 dimensijas, erdvės apibūdinimui. Tos 'ketvirtosios'- laiko bėdas kaip tik ir bando aprašyti straipsnis. Gal laikas tik daugiklis? Juk tai išvestinis dydis, vyksmų spartos palyginimui.

greičiu, kokiu turėtų.

Matai, vienos prielaidos "praplečia" pačiupinėjamą realybę, kitos "susiaurina" hipotetinius reiškinius iki pačiupinėjamų. Visiškai tikslios fizikinės matematikos negali būti, nes tuomet kuro sąnaudas nuo Vilniaus iki Klaipėdos tektų skaičiuoti kvantinėmis fliuktuacijomis. Matematinis modelis, pavyzdžiui, sako: važiuojant 100 km/h greičiu, 300 km įveiksi per 3 valandas. Kuo jis "nerealus"? Jis neskaičiuoja kvantinių fliuktuacijų, ima tik statistiką. O kiekviena statistika tėra "dirbtinis" modelis.