Sahelis: 50 metų svilinanti sausra nežada trauktis (5)

2012-07-02

Tarp Sacharos dykumos ir Afrikos atogrąžų miškų plyti žemės vadinamos Saheliu. Ši juodojo žemyno dalis maitina milijonus gyventojų, tačiau žemdirbių derlius priklauso nuo gamtos užgaidų. Mažiausi kritulių pokyčiai gali lemti ilgus ir kankinančius bado metus, rašo „Al Jazeera“. Deja, bet Sahelyje lietų sezonas yra itin nepastovus. Priešingai nei kituose pasaulio kraštuose, šiame Afrikos regione sausros gali trukti ne mėnesius ar metus, bet dešimtmečius.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Per pastaruosius 12 tūkst. metų Sahelio gyventojai dažnai susidurdavo su ilgametėmis sausromis, todėl ši nelaimė nėra netikėta. Vis dėlto sunku patikėti, kad pastaroji sausra tęsiasi nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio. Milijonams gresia badas Šiuo metu sausra kamuoja 15 mln. regiono gyventojų. JTO duomenimis milijonui vaikų gresia mirtis arba sveikatos sutrikimai dėl prastos mitybos. Blogiausia, kad tuzinas Sahelio valstybių yra neišsivysčiusios ir vienos iš neturtingiausių pasaulyje, valdžia silpna ir korumpuota, o tarptautinė pagalba ne visada gali pasiekti tų, kuriems jos reikia labiausiai. Pasaulio maisto programos atstovų teigimu, regione susidarė kritinė padėtis, milijonams žmonių pradeda trūkti maisto. Organizacijos nuomone norint išvengti bado protrūkio būtina imtis neatidėliotinų veiksmų. Lietaus stoka ne vienintelė maisto trūkumo priežastis. Pilietinis karas Libijoje, kovos su islamistais Nigerijoje ir karinis perversmas Malyje prisideda prie nepalankių klimato sąlygų ir apsunkina žmonių gyvenimus. Malį jau paliko daugiau nei 200 tūkst. pabėgėlių, kurie prisiglaudė kaimyninėse valstybėse ir šiuo metu kenčia nepriteklių. Pasaulio maisto programos duomenimis pačiame Malyje 1,7 mln. gyventojų iškilo bado grėsmė, dar tiek pat kenčia Burkina Fasoje. Kaimyninėje Mauritanijoje tokių nelaimėlių yra 700 tūkstančiai. Dar 1 mln. Čado gyventojų beveik nebeturi kuo maitintis, o už jų laukia 2,5 mln rizikos grupė. „Oxfam“ teigimu, maisto krizės šiame regione tapo įprastu reiškiniu. Paskutiniai bado protrūkiai Sahelyje įvyko 2005, 2008 ir 2010 metais. Tačiau net ir įprastais metais dėl nepakankamos mitybos regione miršta 300 tūkst. vaikų. Prognozės neaiškios Šioje diagramoje galite išvysti Vašingtono universiteto tyrimo duomenis, kurie atskleidžia kritulių nuokrypį nuo vidurkio. Į viršų kylantys stulpeliai rodo, kad tais metais kritulių buvo daugiau nei vidutiniškai. Tuo tarpu į apačią žvelgiantys stulpeliai žymi metus, kuomet lietaus buvo sulaukta mažiau nei tikėtasi.

Šeštajame ir septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje regione klestėjo žemės ūkis, tačiau septintojo dešimtmečio pabaigoje prasidėjo staigūs klimato pokyčiai, nulėmę alinančią sausrą. Per šį ilgą laiką tik penkerius metus lietaus kiekis viršijo metinį vidurkį.

Lietus į Sahelį atslenka iš Pietų Afrikos. Pirmieji krituliai pasirodo birželio mėnesį, o smarkiausi lietūs prasideda liepą ir baigiasi rugsėjį. Mokslininkai išsiaiškino sausrą lemiančius faktorius. Sahelio klimato kaitą veikia vandenynų srovių pokyčiai, musoniniai lietūs tropiniuose Afrikos regionuose ir vėjo pokyčiai aplinkiniuose regionuose. Tiesa, nežinia kaip šie faktoriai sąveikauja tarpusavyje, tad meteorologai yra nepajėgūs apskaičiuoti kada sausra baigsis.

Anksčiau buvo manoma, kad sausrą nulėmė ūkininkai, dėl kurių veiklos derlingos žemės virto dykuma, bet vėliau ši teorija buvo paneigta. Dabar mokslininkai mano, kad didžiausią poveikį Sahelio klimatui daro vandenynų temperatūros pokyčiai.

Meteorologai spėja, kad sausrų kamuojamas rytų Afrikos ragas ateityje sulauks didesnės drėgmės, tačiau nenumato ko galėtų tikėtis Sahelio gyventojai. Kai kurie mokslininkai teigia, kad ateityje lietūs taps dar mažiau prognozuojami, nebeliks aiškaus lietaus sezono. Krituliai lepins tik atsitiktinius žemės plotus, o kitus regionus netikėtai užklups liūtys.

Meteorologai prognozuoja, kad šiemet Vakarų Sahelyje iškris vos 80-90 proc. metinio kritulių vidurkio. Tai reiškia, kad be tarptautinės pagalbos Čade, Senegale, Mauritanijoje, Malyje, Burkino Fase ir Gambijoje gali prasidėti badas.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Ekonomika.lt