Kopėčios į dausas. Kuo matuojami astronominiai atstumai

Ačiū už gerą straipsnį. Žavu kaip matuojami tokie nepasiekiami atstumai. Perskaičius, atrodo, akivaizdžiais ir paprastais būdais.

"Beje, įdomus dalykas – jei gyventume Saturne, mūsų šviesmetis ir parsekas būtų beveik vienodo dydžio, abu beveik dešimt kartų ilgesni už žemietišką parseką." Ar dėl skirtingo šviesmečio nėra klaidos?

(red.)vienodas, ziurek is puses jog paralaksas skiriasi, kadangi planeta zeme ir planeta saturnas laksto nevienodais greiciais. Tai ne tolimi objektai laksto, o mes patys erdve lakstom, del to mums atrodo jog kitos zvaigzdes juda (musu atzvilgiu). Jei saturno greitis 3 kartus letesnis tai ir paralaksas (tuo paciu ir parsekas) 9 kartus didesnis. Galima suvest i atstuma nuo saules jei nori, saknis atstumo nuo saturno turetu but 3 kart daugiau nei saknis nuo zemes, kadangi sqrt(d)=v. Dar plius galima pamineti ta pati vaziavima automobiliu, artimi objektai mums atrodo laksto greitai, o tolimi vos juda, pagal tai kiek juda tolimi ir artimi galime isvesti santykius ir nustatyti atstuma iki tolimu objektu. Parsekas butent ir apibreziamas pagal paralaksa. Man asmeniskai tai redshift'o matavimai siuolaikiniai atrodo nelogiski... Neveltui ir sugalvojo dark energy. Labai paprasta klausima pradziai uzduosiu, z = 1, koks atstumas iki objekto? Atstuma, turiu omeny butent sviesio, o ne kazkoki isivaziduojama kuris ir c greiti * t gali virsyt. Na ir konstantas apibreziam, kad nekiltu neaiskumu, H0 - 70km/s/Mpc, model - flat. Jeigu reikia omega lambda ir omega m, galim del ju reiksmes padiskutuot, bet galima ir standartines reiksmes paimt, 0.27 ir 0.73 jei neklystu. Na ir dar klausimelis, tolimesni saules sistemos objektai juda leciau nei numato greicio atstumo formule, bent jau toki rezultata gavau kai kazkada apytiksliai paskaiciavau, nelabai gilindamasis i visus efektus, butu idomu suzinot koks efektas pradeda tureti didziausia reiksme. Jeigu reikia galim perskaiciuot.

Matyt, nepakankamai aiškiai parašiau, nes žiūriu, kad ir Myslius nesuprato. Parsekas išreiškiamas per paralaksą; kuo toliau planeta nuo žvaigždės, tuo tos planetos gyventojų apskaičiuotas parsekas bus ilgesnis. Šviesmetis išreiškiamas per šviesos greitį (konstanta) ir planetos metų trukmę (ne konstanta). Kuo planeta toliau nuo žvaigždės, tuo jos metai ilgesni, taigi ir šviesmetis ilgesnis. Parsekas nuo atstumo tarp planetos ir jos žvaigždės priklauso tiesiškai, šviesmetis - truputį labiau (R^1,5). Esant Žemėje, parsekas už šviesmetį ilgesnis. Tačiau kažkokiu (didesniu) atstumu abu dydžiai tampa vienodi. Tas atstumas yra labai panašus į Saturno orbitos spindulį. Beje, Mysliau - parsekas priklauso nuo judėjimo amplitudės, o ne nuo greičio. Dėl raudonųjų poslinkių atsakysiu vėliau. O paskutinę pastraipą paaiškink plačiau, nes nelabai supratau, kokius lėtesnius/greitesnius judėjimus turi omeny.

Taip įpratau Žemėj gyventi, kad visai apie tai pamiršau pagalvoti

As taip pat ipratau zemeje gyventi Nepagalvojau jog laiko matavimas gali skirtis priklausomai nuo planetos, kadangi siuo atveju matuojama butent metais.

Jei mokslininkai nori gauti tikslų atstumą, ko gero, jiems teks naudoti liniuotę. Kiek atsimenu, išmatuotas žvaigždžių paralaksas dabartine technika yra netikslus, matuodami atstumus 1000 šviesmečių spinduliu gausime 100 % paklaidą. Įdomu koks kitų metodų tikslumas?

Lyginant zemes sviesmecio ir parseko santyki (kuris yra 3.26) su Saturno sviesmecio ir parseko santykiu galima pasinaudoti formulemis: 1) v_zemes/v_saturno = 29.78 / 9.69 = 3.07327141 2) sqrt(d_saturno)/sqrt(d_zemes) = sqrt(1,433,449,370)/sqrt(149,598,261) = 3.09547932 3) Pagal visus apibrezimus: (saturno_metai/zemes_metai) / (d_saturno/d_zemes) = 29.4571 / (1,433,449,370/149,598,261) = 3.07421457 Supaprastinkim 3) d_saturno/d_zemes = v_zemes^2/v_saturno^2 (pagal orbitinio greicio-atstumo formule) saturno_metai/zemes_metai = (2*PI*d_saturno/v_saturno)/(2*PI*d_zemes/v_zemes) iveikiama distancija padalinta is greicio bus lygu laikui (siuo atveju metams, 2*PI is apskritimo formules) ir lygu = (d_saturno/v_saturno)/(d_zemes/v_zemes) = (d_saturno/d_zemes)*(v_zemes/v_saturno) d_saturno/d_zemes = v_zemes^2/v_saturno^2, jau buvom apsirase (v_zemes^2/v_saturno^2) * (v_zemes/v_saturno) = v_zemes^3/v_saturno^3 o dabar i visa formule: (v_zemes^3/v_saturno^3) / (v_zemes^2/v_saturno^2) = v_zemes / v_saturno Is 3) formules isvedem 1) formule v_zemes / v_saturno, paprastesnio santykio nebuna ir visiskai nepriklausomas nuo metu. Asmeniskai suprantamiausias 1) + lengviausiai paskaiciuojamas. Nori suzinoti kokiu greiciu turi judeti planeta kad parsekas ir sviesmetis butu vienodi? v_zemes / 3.26 Argi ne paprasta? Atstuma taip pat gali labai lengvai paskaiciuot. sqrt(d_imaginary)/sqrt(d_zemes)=3.26 d_imaginary/149,598,261 =3.26^2 d_imaginary = 149,598,261*3.26^2 = 1,589,870,480 palyginimui: 1,433,449,370 (saturno) ir 1,589,870,480 (imaginary), ne toks jau ir sutapimas... Prasauta per 156,421,110, per zemes atstuma nuo saules 149,598,261 ir 156,421,110, va cia tai sutapimas, ironija... Del paskutines pastraipos issiaiskinau, na o dar apie redshift noretusi atsakymo.

- neteko nieko panašaus girdėti apie paralaksus. Visų straipsnyje minėtų metodų tikslumas yra 10% arba geresnis (naudojant tiesiogiai raudonąjį poslinkį metodo tikslumas priklauso nuo kosmologinio modelio teisingumo, taigi gali būti ir mažesnis, jei netyčia naudojame labai klaidingą modelį). Gal atsimeni ir kur tą skaitei apie tokias dideles paklaidas?

Šviesio atstumas nėra c * t. Šis terminas reiškia atstumą, kurį galima įstatyti į šviesio ir šviesos srauto sąryšio formulę F = L / 4*pi*R^2. Šioje vietoje turbūt jau kilo protingas klausimas, kodėl nėra kažkokio vieno atstumo, kuris būtų "tikras" atstumas. Taip yra todėl, kad Visata nelaukia, kol mes pamatuosime atstumą iki kokio nors objekto, o plečiasi nuolatos. Taigi čia išsiskiria koordinatinis atstumas, kurį skaičiuodami neatsižvelgiame į Visatos plėtimąsi, ir tikrasis atstumas (proper distance), kuriame įskaičiuotas ir Visatos plėtimasis. Šviesos kelionės atstumas (light-travel distance) yra dar kitoks, nes šviesa juda per kintančio mastelio Visatą. Yra ir daugiau atstumų, kurių kiekvienas yra savaip reikalingas ir naudingas.

Geras atsakymas, panagrinesiu labiau artimiausiu metu, yra daug klaustuku, labiausiai noretusi pamatyt butent skaiciavimus. Šviesio atstumas - 6,7 gigaparseko; laiko tarpas nuo tada iki dabar - 7,8 milijardai metų; koordinatinis* atstumas - 3,4 gigaparseko. Skaiciavimai? Aciu. I kokias formules kokias konstantas/parametrus istateme? Greitu metu taip pat pateiksiu skaiciavimus ir palyginsim kodel jie nesutampa Tikiuosi... Asmeniskai labiausiai patinka hubblo aprasyta formule (nepriklausoma nuo modelio), jau matau kad ji neatitinka tavo pateiktu reiksmiu, isvesim ir ja

Hablo formulė (d = cz/H) tinka tada, kai Hablo parametras yra konstanta visada. Bet jis nėra konstanta, taigi ir formulę reikia papildyti. Vikipedijoje yra pateiktos ; deja, Lambda-CDM kosmologijoje jose esantys integralai neturi analitinių išraiškų.

___________________________ Dažniau pasitaikantys kodai: <tarpas> %20 ? %3F ! %21 & %26 ( %28 ) %29 : %3A ; %3B < %3C > %3E @ %40 # %23 $ %24 % %25 ^ %5E

ačiū, suveikė

Hubblo konstanta tampa parametru Zinau as ta parametra Pasigilinsiu artimiausiu metu.

I toki paprasta paveiksliuka sudejau praktiskai visa savo kvaila supratima buvo itin didelis. Si staigu pletimasi ir "vadina" infliacija nors bendras greitis visada buvo vienodas, stai tau paaiskinimas kodel CMBR toks vienodas O kam ta infliacija? Jos sugalvojimo priezastis ir buvo vienodiskumo paaiskinimas, bent jau viena is pagrindiniu Visi objektai (musu observable universe) buvo visada matomi, ir visada bus. Butu keista jei staiga negaletai matyti praeities. Mes ir po tiek laiko matome CMBR tiesa? Galima pamatyti kaip H kinta nuo laiko, t.y. kaip kinta lokalus pletimosi greitis. Del pacio pletimosi, kaip ir kas pleciasi, tai pleciasi arba tik erdve, arba laikas ir erdve, kuris variantas is tikruju sunku pasakyti. Man tai keista kaip siuolaikiniuose modeliuose pleciasi tik erdve, jei lenki, tempi ar kitaip veiki erdve, net kad ir judi, tai kinta ir laikas ir mases ir visa kita kas priklauso kist pagal reliatyvuma. Redshif'as tai butu proporcija r dydzio kai buvo isspinduliotas fotonas iki stebetojo, praktiskai skale. Beto, kokia realiausia forma butu? 4D sferos besisukancios aplink laiko asi (pastoviu greiciu) 3D projekcija? Jei pavyzdziui greitis kistu tai kistu ir pletimosi greitis? Pasikeistu pletimosi greitis, tai turetu pasikeist pats c. Arba jei pavyzdziui suktusi ne tiksliai apie t asi , tai kistu t greitis besipleciant.Ar cia nereiketu 5D nes kitaip nepaaiskini kodel nera centro? Sunku tokius dalykus isivaizduot, ne nenutuokiu, siaip klausiu. Na ka cia dar galima pridurti, kai Einsteinas sukure reliatyvuma, buvo atrasta laiko dimensija. Taciau 4D objekto projekcija tikriausiai turi dideti? Taigi statiskumo nera. Kad ir kaip jis to norejo. Pletimasis c greiciu yra erdvelaikio savybe. Suprantu, kad cia nera standartines interpretacijos. Zinoma tikriausiai esu neteisus, bet pataisyk jei kur klystu. Na tolesnis tekstas labai jau teorinis, skystas, jokiu irodymu, siaip pezalai Big bango priezastis - energija/materija praktiskai buvo sudraskyta i gabaliukus butent erdvelaikio savybes plestis. Kaip atsirado visa tai? Na kaip ir maziausios virtualios daleles, "poping out to the existence", angliskai gerai skamba, ne nezinau kaip isverst. Kaip dalele-visata vos tik atsiradus is karto ir visada turi apibrezta sukimasi? Taip paciai kaip ir spinai. Tiesiog savybe. Zvelgiant dar placiau, manau fraktalai vienintelis logiskas paaiskinimas. O stringu teorijai truksta n dimensiju. Beto jos realistiskumas labai... abejotinas. Nes ji apraso viena atveji is begalybes. Kadangi dimensiju variaciju gali but labai ivairiu, pvz, space+space+space+time+space+time (taip dvi laiko) ir taip toliau, jau nekalbant kad neaisku kokiu tipu tu dimensiju is vis yra. Pavyzdziui ar negali dimensija but kad ir "pasirinkimas/atsitiktinumas", is dalies bandant paaiskinti, kate dezeje, ar tikimybiska daleliu elgesi.

Kol kas atsakysiu ne į viską, bet pasistengsiu per artimiausias keletą dienų parašyti ir plačiau. Taip. Būtent tokie tyrimai, t.y. plėtimosi spartos priklausomybės nuo laiko nustatymas, sukėlė perversmą prieš 15 metų, kai paaiškėjo, kad Visatos plėtimasis greitėja. *** Kol kas tiek, kita dalis bus kažkada vėliau

Butu gera proga taip pat padiskutuot. Na, pasikartosiu, jei tolimi objektai yra toliau nei numato desnis, tai kaip galima interpretuot kad pletimosi greitis dideja? Pasiziurejus i netolima praeiti nera jokio greitejimo, o mat greiteja? Tai gal praeityje greitis kito? O dabar konstanta? Snekant apie pagreiti, reikia tureti normalia laiko skale, nuo 0 iki dabar, o ne atvirksciai. Jei iki kokia 0.5z nefiksuojama pokycio, tai teigciau, jog paskutinius 4 mlrd. metu greitis buvo pastovus. Galimas variantas jog efektai neatskiriami, na tai gerai, gali but, bet tai kodel vienasaliskai interpretuojama? Jei didesnis greitis praeityje (nekalbu apie H0 priklausomybe nuo laiko, o apie bendrai, c+ greiti), tada cia visai ne greitejimas, o letejimas. Nors bendrai tai atskirt galima pagal tai kaip kis observable universe, kitas variantas - CMBR pokycio stebejimas. Labai jau nepraktiski stebejimai.

Na taip, tokiems pokyčiams pamatyti prireiktų labai jau daug laiko.

Net ir priimant dark energy kaip fakta, visviena mazeja. Bendrai tai, atstumams padidejus du kartus nuo dabar esamu atstumu, H0 reiksme taps 72/2 (km/s)/Mpc t.y. 36 (km/s)/Mpc, Ar tavo manymu dark energy padidins daugiau nei 2 kartus greiti? Nes tokiu atveju Big Rip neuzkalnu.