Kopėčios į dausas. Kuo matuojami astronominiai atstumai

Visgi tavo tiesa, susipainiojau tarp Hablo parametro ir Visatos mastelio faktoriaus kitimo. Atsiprašau. Bet tu irgi ne visai teisus - tamsiosios energijos "tankis" nekinta, taigi tolimoje ateityje Hablo parametras tarp tikrai konstanta, lygia maždaug 61 km/s/Mpc.

Tamsioji energija egzistuoja tik del kreivo modelio, ir nesupratimo kaip vyksta pletimasis. Visa tai galima issprest matematiskai, ir labai elegantiskai pamatysi, laikas parodys.

"Kreivas modelis" mums parodo, kad Visata plečiasi spartėdama. Kaip interpretuosime, kas tą spartėjimą sukelia - jau kita problema ir interpretacijos reikalas. Bet faktas egzistuoja

d^2=x^2 + y^2 + z^2 - c^2 * t^2; x^2 + y^2 + z^2 = R^2 = d^2 + c^2 * t^2 R = sqrt(d^2 + c^2 * t^2) Kaip r priklauso nuo laiko, d - 4 dimensiju atstumas, kuris yra konstanta, ka zinome is spec. reliatyvumo. ir gauname stai toki pletimosi grafika: Atsiimu zodzius del to kad infliacija nevyko (galbut ir ivyko) Kas matosi grafike, o gi tai kad is kart po big bang vos tik t atsirado R=d=1 (intepretacija - infliacija), matosi teigiamas greicio didejimas (interpretacija - dark energy) sqrt(d^2 + c^2 * t^2) visas sitas dalykas arteja link to kad R = c*t, hublo konstanta dabar nors ir nera tiksliai amziaus nustatymas, bet kuo toliau tuo labiau link to arteja. Pletimosi greitis arteja link konstantos c. Infliacija taip pat keturiu dimensiju savybe gali but, kaip ir pats pletimasis, nereikia nei jokiu dark energy nei negative vacuum energy, kitoks pletimasis ir nera imanomas 4D objekto su tokiais parametrais. Vat tau matematinis sprendimas. Vienas is galimu, bet sitas man patinka aiskus, paprastas, is zinomu desniu isvestas ir be jokiu mistiniu energiju Dark energy grafika paziurek gausi labai panasu "greicio padidejima", kaip ir sitam modeli. + Dar ant d galima pazaist kad atitiktu stebejimus, kadangi jis nera zinomas, o mistinemis energijomis tai nepatikesiu, reiskinys yra taip, bet sprendimas manau bus matematinis.

Šitame modelyje padarei prielaidą, kad objektai juda taip, kad išlaikytų minkovskinio (plokščio) erdvėlaikio intervalą konstanta. Minkovskiniame erdvėlaikyje neįmanomas erdvės plėtimasis pagal apibrėžimą, taigi jau čia yra problema. Antra problema - tavo skaičiavimai veda prie pastovaus objektų judėjimo greičio, o ne pastovaus Hablo parametro.

Ne judejima, o pletimasi http://www.foundalis.com/phy/4Dsphere.htm Beto space-time intervalas ir yra konstanta, nesvarbu kaip tu judi, ar c greitis ar 0, intervalas islieka tas pats (trikampio taisykle, judi greiciau t asimi - tai maziau x asimi, bet bendras vektorius visada vienodas) Ar as kazko nesupratau? Del antro taip pat. Na ir dar toks klausimas, kokia formule paskaiciuot T_emitted (kada isspinduliuota) turint poslinki, radau vienur triju eiluciu formule (su integralais, sinh, abiem omegom ir dar bala zino kuo + parasyta kad ir tai duos paklaida), bet tai negi negalima paprasciau. Apytiksliai tai t_dabar/(z+1), kas atrodytu gana logiska, taciau taip neskaiciuoja.

Erdvėlaikio intervalas yra invariantas - tai reiškia, jog jis nekinta, pereinant iš vienos atskaitos sistemos į kitą. Bet atstumas tarp dviejų objektų gali kisti. Taip pat tavo užrašytasis erdvėlaikio intervalas galioja tik Minkovskio erdvėlaikiui, kuris pagal konstrukciją yra vakuumo sprendinys. Visata nėra vakuumas, net jei atmesime tamsiosios energijos egzistavimą. FRLW erdvėlaikyje, kuriuo aprašoma mūsų Visata didžiausiais masteliais, yra papildomas a(t) koeficientas prie erdvinės dalies, kuris ir leidžia egzistuoti erdvės plėtimuisi (arba traukimuisi iš principo). Deja, bet t_emitted apskaičiuoti analitiškai irgi neįmanoma. Nefaina, bet taip jau yra su šita mūsiške visata. t_dabar/(z+1) duoda labai apytikrę priklausomybę.

Na man idomiausia redshift'o priklausomybe nuo laiko ir pletimosi greitis. Ar nori pasakyt kad sumazejus mases tankumui (del pletimosi), tai tures itakos fotono bangos ilgiui, ar pletimosi greiciui? Juk objektai nejuda erdve, o pati erdve pleciasi, kadangi pasiskirstymas daug maz tolygus tai niekas niekur nejuda, nes sakykim tolimiausia matoma objekta, lygiai taip paciai traukia is visu pusu pusiu (net ir tai ko mes nematom), o ne tai kad ji traukia tik musu matomi objektai. Taigi del greicio abejociau. Na o del bangos ilgio tai klausimas. Gravitacinis poslinkis galbut ir galetu egzistuoti. Kazkaip labai jau abejociau abieju omegu realia itaka, arba tuo kad dark energy poveikis atsiranda tik po 8 mlrd metu. Labai jau nestabilus toks dalykas, tai cia zinoma ivedama tai kad DE tankis nekinta ar kinta maziau, nes kitaip pletimosi greitis nedidetu. Isivaizduoji kaip atrodytu tai kieno energija nesikeicia kai vyksta pletimasis? Keisti man tokie isvedziojimai. Suprantu kas teigiama ir kodel, bet tai cia panasu i pritempima prie stebejimu, kazkokiu konstantu bei energiju ivedinejimas tik del to kad nesuprantama kaip ir kodel pleciasi. Vien formuliu sudetingumas daug ka pasako. Man realiausias paaiskinimas nesiplesti negali, ir nereikia tam jokiu energiju.

"Nesiplėsti negali" - ne paaiškinimas, nes iškart kyla klausimas "o kodėl negali?". Į tą klausimą jau apytikriai atsakyta, tik atsakymas pažėrė naujų klausimų. Šiuo metu bandoma atsakyti į juos (kas yra tamsenergija, kaip veikia gravitacija tokiais atstumais, ir t.t.).

Na siaip sutinku su viskuo ka atsakei, netgi ir pataisei tiksliau interpretacijas. As tiesiog manau jog pletimasi apraso butent visatos forma (geometrija), o ne energijos. Nauju fundamentaliu jegu pridejimas labai jau drasus (galbut sakyciau paprastas) sprendimas, net ir tas pats Okamo skustuvo principas pirma atmestu tokias interpretacijas (DE egzotiskuma pats isivaizduoji). Pilnai suprantu kad siuo metu aiskinama per energijas, taciau sios energijos neturi eksperimentinio pagrindimo, taigi kolkas yra tik interpretacijos. Tiesiog subjektyvi mano nuomone, butu irodymu, tai nebutu problemos. Galeciau paskaiciuot seniau mano aprasytos versijos redshift priklausomybe nuo laiko, jei butu idomu, plokscios geometrijos zinoma daug paprasciau, bet imanoma paskaiciuoti ir kreivos taip pat, tik tam reiktu daugiau laiko. Beto manau kad plokscia cia ir netiktu nes nepaaiskintu tolimu objektu poslinkio. Na ka dar galima pamineti, kaip paminejai jog bandoma suprast kaip gravitacija veikia per didelius atstumus, tai primine modifikuota Niutono dinamika, kurioje gravitacija dideliais atstumais veikia kitaip. Na irgi gali but vienas is variantu. MOND kiek zinau paaiskina iki tam tikro tikslumo sukimosi kreives, bet nepaaiskina sviesos uzlinkimo ties paciais objektais, gal ir daugiau problemu yra, DM problema irgi yra. Siaip pagrinde yra 3 problemos, DE, DM na ir dar prideciau infliacija, nes jos energija irgi nera uzfiksuota, taigi labai jau teoretine. Tikiuosiu problemos bus issprestos, tai neliks klaustuku dideliais atstumais.

.

42 Neseniai maciau Brian Cox idomiai uzrasyta pletimosi greiti 42 (miles/s)/3 Mly, atsakymas i visus klausimus Veliau perskaitysiu straipsni, tai butinai duosiu atsakyma i 42.

Na gerai perskaiciau, visviena nesuprantu tokios logikos. Na paprastumo delei nupaisiau grafikeli (siek tiek padidinta efektai vaizdumo delei): Dabar loginis teiginys: Taigi tas pats raudonasis poslinkis greitėjančiai besiplečiančioje Visatoje atitinka didesnį atstumą, nei lėtėjančiai besiplečiančioje. Teisingas ar ne? Nesuprantu kodel? Per visa grafika t perejus (nuo 0 iki t, cia turiu omeny objekta uzfiksuota prie z = 1, kol atkeliauja sviesa iki musu, 0 - objektas prie z=1, Time - kur mes esam siuo metu.), atstumas bus visiskai vienodas, scale faktorius pasikeites visiskai vienodai, sviesio atstumas visiskai vienodas, ir poslinkis visiskai vienodas. Klausimas, kaip atskirt? As nieko pries pries greitejancia visata, tegul greiteja asmeniskai irgi noreciau kad greitetu o ne letetu. Bet tai kur logika? Galbut nepakankamai isigilinau, ar kazko nesuprantu. Taip visdar ir nesupratau Na as dar pagalvosiu, perskaitysiu antra karta, gal suprasiu, kur klaida darau. Beto antras grafikelis ir logiskesnis atrodo, kadangi artimu objektu (aplink mus) greiciai vienodi, o pirmajame siuo metu dideja, tai ir fiksuotum artimu objektu poslinkius, pasiteisinai praeita karta jog pasimeta triuksme, bet as galiu pasakyt tiek objektu judanciu prie kokia 0.3z triuksmai mazai itakoja, kadangi ju judejimo erdve greiciai yra niekiniai palyginus su pletimosi greiciu. Na ir siaip, kazkada skaiciavau, tai sviesio atstumas prie z = 1 fiksuojamas ne 21 Gly kaip numato teorija, o 23 ar tai 24, cia siaip bendram suvokimui.

Aš pažadu, kad atsakysiu į šituos tavo klausimus, tik tai gali užtrukti keletą dienų.

Na nera ko cia skubet, laiko yra, o atsakymu geriau neskubinti. Tik noretusi logisko atsakymo, o ne numarinti klausima. Paciam matau irgi tai aktualu/idomu. Dar taip ir nesupratau ar jau issprendei si klausima, ar padarei logine klaida. Na, asmeniskai dar pasilaikysiu skepticizma, ir nurasysiu kaip vienpuse interpretacija, pamirstant jog gali but kitaip, nebent man bus irodyta priesingai.

Supratau, istiesu greiteja. Palyginimas su tiesiniu pletimusi padejo suprasti. Visiskai teisingai. Vienu klaustuku maziau. Pagrinde skirtumas tas kad distance_emitted skiriasi (scale faktorius ir redshiftas vienodi). Taigi istiesu atkeliauja sviesa is toliau greitejanciam modely kai redshift'as vienodas, o letejanciam is arciau. Dabar reiktu suprasti koks greitejimas, tai yra kaip kinta pagreitis, ar dideja, ar mazeja, ar pastovus. Idomu ar arteja link konstantos greicio ar ne, Bei ar yra galimybe jog pagreitis taps neigiamas. Kokios idejos?

Smagu, kad supratai Pagal dabartinį modelį Hablo parametras artėja prie konstantos. Jei H tampa konstanta, tai plėtimosi greitis yra tiesiog proporcingas mastelio faktoriui. Tokiu atveju ir mastelio faktorius, ir jo išvestinė pagal laiką (plėtimosi greitis), ir visos tolesnės laiko išvestinės, didėja eksponentiškai. Neigiamas pagreitis reikštų lėtėjantį Visatos plėtimąsi. Taip buvo manoma iki 1997-ųjų metų. Iš principo tai nėra neįmanoma, bet dabartiniai stebėjimai rodo, jog taip greičiausiai neatsitiks.