Amerikoje šiųmetė vasara – pragariška: karščio rekordai mušami kone kasdien. Tačiau su karščiais susijusių klimatologinių reiškinių rinkimuose karūna šiemet gali atitekti Grenlandijai. Mat, NASA duomenimis, 97 proc. Grenlandijos ledynų paviršius šios vasaros pabaigoje virs sniego koše.

Žinoma, didžiausioje Žemės saloje ledynai tirpsta kasmet. Tačiau ne tokiomis apimtimis. Paprastai vasarą Grenlandijoje tirpsta maždaug pusė ledynų ploto. Per pastaruosius 30 metų, kai Žemės paviršių stebi palydovai, šiųmetis Grenlandijos ledynų tirpsmas – šiurpiai beprecedentis. Jis toks ekstremalus, jog NASA Reaktyvinių jėgų laboratorijos specialistams kilo klausimas – gal čia įsivėlė kokia techninė ar duomenų klaida?

Palydovų duomenys byloja, jog liepos 8 d. tirpo 40 proc. Grenlandiją dengiančių ledynų ploto. O vos po keturių dienų – liepos 12 d. – procentas šoktelėjo iki sunkiai paaiškinamų 97 proc. Tirpsmas buvo užfiksuotas net ir vietovėje, kuri yra laikoma aukščiausiai iškilusiu Grenlandijos ledynų skydo tašku – 3,2 km aukštyje virš jūros lygio esančioje Viršūnės stotyje (angl. – „Summit Station“). Kaip tik tomis dienomis nepaprastai karšti orai (jų banga JAV buvo pavadinta kaitros kupolu) alino ir Jungtines Valstijas.

Tačiau meteorologų tokia šiluma Grenlandijoje nenustebino. Iš ledo gręžinių glaciologai (ledynus tyrinėjantys mokslininkai) žino, jog paskutinį kartą tokio masto vasarinis Grenlandijos ledynų tirpsmas vyko 1889 m. Kaip aiškina Godaro glaciologė, palydovinių duomenų tyrimų grupės narė Lora Kionig (Lora Koenig), „ledo gręžiniai iš Viršūnės stoties liudija, jog tokio masto tirpsmo reiškiniai kartojasi maždaug kas 150 metų. Paskutinis toks Grenlandijos atšilimas vyko 1889 m. Tad šiųmetis reiškinys – visiškai logiškas ir lauktas.“

Tyrėjai kol kas negali pasakyti, kaip ledynų tirpsmas paveiks Grenlandijos krantus skalaujančių jūrų vandens lygį, tačiau jei tokie karščio epizodai kartosis bent keletą metų iš eilės, tai gali reikšti rimtą grėsmę planetos ašigalius gaubiantiems ledo skydams.

Komentarai (11)