Grenlandija – šalis, besidžiaugianti dėl klimato kaitos  (0)

Esame įpratę girdėti tik blogus dalykus apie klimato kaitą ir globalinį atšilimą. Grenlandiją galime laikyti dideliu ledo luitu apsupta uolėta pakrantės juosta. Tirpstant ledynams, vietiniams gyventojams atsiveria nauji sausumos plotai, o kartu – didžiulės ekonominės perspektyvos, rašo environmentalgraffiti.com.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Didžiausioje pasaulio saloje gyvena tik apie 58 tūkst. gyventojų ir gyvenimas jiems niekada nebuvo lengvas. Gyventojai čia užsigrūdinę ir tvirti, nes kitaip atšiauriose sąlygose jie neišgyventų. Pradėjus tirpti ledynams, keičiasi ir salos vaizdas bei jos gyventojų gyvenimo būdas. Nors šie pokyčiai greičiausiai negrįžtamai pakeis salos vaizdą ir žmones, bet klimato kaita daugelis džiaugiasi, kad ir kaip kontroversiškai tai skambėtų, turint omenyje kokios žalos ji gali padaryti likusiam pasauliui.

Grenlandijos ledynai tirpsta greitai. Kasmet sala netenka apie 200 kubinių kilometro ledo, o ledynai jau spėjo atsitraukti per 80 km nuo jūros kranto. Ledynų tirpsmas kelia jūrų lygį visame pasaulyje, bet tuo pat metu ir atskleidžia, kas buvo paslėpta po amžinu įšalu milijonus metų. Į Grenlandiją plūsta tarptautinės kompanijos ir naujuose žemės lopinėliuose jau ieško aukso, vario, geležies ir deimantų. Atsitraukę ledynai leidžia imtis darbų, siekiant išgauti 48 mlrd. barelių naftos, glūdinčių salos pakrantėse.

Iki šiol Grenlandijos ekonomika buvo priklauso nuo žuvų pramonės ir subsidijų iš Danijos. Nedarbas ir skurdas buvo dažni salos „gyventojai“, o vidutinė gyvenimo trukmė mažesnė nei Vakarų šalyse. Dabar salos sostinėje – Nuuke – jau prasidėjo statybos, o kasybos kompanijos samdo žmones žvalgybos darbams. Spėjama, kad greitai šalyje nebeužteks darbo rankų ir tikimasi imigrantų antplūdžio.

Atsitraukiantis ledynas taip pat prišaukė ir papildomus turistų srautus. Žmonės skuba pamatyti tirpstančius ledynus, gali išsiruošti į žygį pėsčiomis po naujus sausumos plotus, salos valdžia nusipirko kelis papildomus kruizinius laivus, kurie plukdo atvykėlius palei pakrantę, o aštresnių pojūčių mėgėjai siekia išmėginti šunų kinkinių turizmą. Beveik visi atvykę skuba įsigyti ir vietinių amatininkų dirbinių: ruonių odos paltų ar įvairių kailių dirbinių.

Šiltėjantis klimatas atveria erdvę žemdirbystei. Pasakojama, kad kai prieš 1000 metų į šias salas atplaukė vikingų vadas Erikas Raudonasis, jis su savo kariais čia augino maistą, bet XIV a. Žemė atvėso ir verstis žemdirbyste tapo nebeįmanoma. Grenlandija iki šiol buvo priklausoma nuo maisto produktų importo iš užsienio, bet galbūt jau greitai daugelį jų bus galima užsiauginti šalyje.

Žinoma, geresnis gyvenimas 58 tūkstančiams žmonių – tik viena medalio pusė: tirpstantis ledynas kelia jūrų lygį ir veja lauk iš savo namų dešimtis tūkstančių gyventojų iš trečiojo pasaulio šalių, tirpstantis ledas išlaisvina dešimtis tūkstančių metų saugotą metaną, kuris dar labiau stiprina šiltnamio efektą (tai veda prie dar greitesnio ledynų tirpimo). Nafta ir dujos bus išgaunamos ir vartojamos visame pasaulyje. Išsiskyrę teršalai dar labiau blogins mūsų atmosferos padėtį.

Visgi grenlandai sako, kad klimato kaitos jau nebepakeisi, o atsivėrusios galimybės jiems yra atlygis už tai, kad iš kartos į kartą teko kęsti atšiaurias klimato sąlygas.

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt
(4)
(0)
(4)

Komentarai (0)