Ateities miestus išvysime Kinijoje? (2)
Didžiąją praeito amžiaus dalį pasaulis stebėjo Amerikos miestus tikėdamasis juose išvysti ateities dalį. Tačiau dabar visų akys nukrypo į Kiniją, rašo „Foreign Policy“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Net JAV viceprezidentas Joe Bidenas pripažino, kad Kinija miesto inovatyvumo atžvilgiais pralenkė JAV.
Į Honkongą ar Šanchajų (ar net mažiau žinomus miestus Šenzeną ir Dalianą) atvykstančius keleivius pasitinka žvilgantys, architektūra pribloškiantys oro uostai. Iš jų jie išgabenami elektriniais taksi, o miesto centre keleiviai mato modulinius ekologiškus dangoraižius. Netolimoje ateityje bus galima įšokti į eismą aplenkiančius autobusus, kuriems energiją tieks saulės baterijos.
Kinija dabar kasmet infrastruktūros projektams išleidžia 500 mlrd. JAV dolerių – apie 9 proc. BVP. Tai žymiai daugiau nei tam skiria JAV ar Europa. Be to, Kinijoje vyksta didžiausia pasaulyje migracija iš kaimų į miestus. Nenuostabu, kad kinai pirmauja keliose miestų inovacijų srityse.
Modaliniai dangoraižiai
Kinijos konstrukcijų įmonė tapo pioniere modulinių statybų technikoje, kuri leidžia per kelias savaites pastatyti energiją taupančius dangoraižius ir taip žymiai sumažinti statybų išlaidas ir atliekas.
Šiais metais „Broad“ imsis iššūkio: jis ketina Čangša mieste pastatyti aukščiausią pasaulyje 220 aukštų dangoraižį per 90 dienų. Dabartinio aukščiausio pastato „Burj Khalif“ Dubajuje statyba užtruko šešerius metus.
Įmonė jau įrodė, kad yra pajėgi padaryti kažką panašaus. Praeitą gruodį ji 30 aukštų viešbutį pastatė per 15 dienų. 93 proc. statybų buvo atlikta gamykloje. Buvo palikta tik 1 proc. įprasto statybų atliekų kiekio.
„Apžergiantis autobusas“
2011 metais kinai nusipirko 14,5 mln. mašinų. Per dešimt metų šis metinis rodiklis gali išaugti iki 50 mln. mašinų. Tai reikštų didelius kamščius Kinijos keliuose (neseniai šalia Pekino viena eismo grūstis truko 11 dienų).
Šenženo įmonė tokioms eismo problemoms spręsti išvystė „3D Express“ autobusą. Šis „apžergiantis" autobusas yra arkos formos transporto priemonė, kuri sugeba apeiti eismo spūstis. Dvi eismo juostas apžergiantis autobusas talpina 1 200 keleivių ir leidžia eismui judėti po juo.
Jis turėtų sumažinti spūstis 30 proc., o kadangi jam nereikia nei tunelio ar pakeltų bėgių, jį įdiegti yra 90 proc. pigiau nei pastatyti metro ar vienbėgį geležinkelį. Be to, autobusas taupo elektros energiją gaudamas jos iš saulės baterijų esančių ant stogo ir stotelėse.
Elektriniai taksi
Tikėdamasi tapti elektrinių transporto priemonių lydere pasaulyje, Kinijos vyriausybė nori, kad iki 2015 m. šalyje važinėtų 500 tūkst. elektrinių ir hibridinių automobilių, o iki 2020 m. – 5 milijonai. Ji savo tikslo siekia subsidijomis – už kiekvieną taksi įmonių ar savivaldybių įsigytą elektrinę transporto priemonę galima tikėtis gauti iki 8,8 tūkst. JAV dolerių kompensacijos.
Dėl šios priežasties Kinija turi daugiau elektrinių taksi nei bet kas kitas pasaulyje. Iš Pekino priemesčių iki Didžiosios Kinijos sienos keleiviai yra gabenami elektriniu keltu.
Šenženo miestas turi didžiausią pasaulyje anglies dioksido neišskiriančių taksi ir autobusų parką. Miesto valdžia nori, kad iki metų galo po gatves važinėtų 24 tūkst. elektrinių transporto priemonių bei būtų įrengta 12 750 įkrovimo stotelių.
Saugesnė, švaresnė branduolinė energija
Kinija siekia išrasti atominę technologiją, kuri remtųsi toriu. Kai kurie energetikos ekspertai teigia, kad ši technologija padarys revoliuciją industrijoje, kurios reputaciją sugadino Fukušimos tragedija (plačiau skaitykite straipsnyje Branduolinė alchemija: toris žada energiją iš atliekų).
Palyginus su uranu, torio yra daugiau randama gamtoje, jis ne toks pavojingas, sudaro mažiau radioaktyvių atliekų.
JAV tyrė torio panaudojimą per Šaltąjį karą, tačiau aštunto dešimtmečio pradžioje jį apleido dėl mažų galimybių panaudoti ginklų gamyboje. Kinija kartu su Prancūzija, Indija ir Norvegija, pasitelkdama ankstyvais tyrimais, bando tapti pasauline torio inovacijų lydere.
Kinai pastato 40 proc. pasaulio naujų atominių elektrinių ir, jei jie įvaldys torio panaudojimą – pirmą elektrinės prototipą ketinama pabaigti statyti už penkerių metų – nauja technologija atliks svarbų vaidmenį vyriausybės planuose. Kinijos valdžia siekia per ateinančius 20 metų 20 kartų padidinti atominės elektros energijos pasiūlą ir sumažinti savo priklausomybę nuo anglies.
Greitieji traukiniai
Kinija, turinti ilgiausią geležinkelių tinklą ir kelis pažangiausius traukinius, nuolat stengiasi pasiekti inovacijų ir šioje srityje.
Kinijos naujausias greitasis traukinys gali pasiekti 500 km/h greitį ir iš Pekino į Šanchajų nukeliauti greičiau, nei per tris valandas.
Ateityje traukiniai gali skrieti iš miesto į miestą nesustodami išleisti keleivių. Dizaineris Chenas Jianjunas įsivaizdavo atskiriamų dalių sistemą, kuri leistų išlaipinti keleivius stotyse važiuojant dideliu greičiu. Šiuo metu sustojimai stotyse prideda, pavyzdžiui, 2,5 val. kelionės laiko važiuojant iš Pekino į Guangžu.
O tyrėjai Dziatongo universitete dirba su magnetinės levitacijos stiliaus traukiniu, kuris keleivius iššauna vamzdžiu didesniu nei 960 km/h greičiu.
Naujausi pasaulio oro uostai
Labiausiai Kinijos galimybės greitai ir efektyviai plėsti infrastruktūrą atsiveria civilinėje aviacijoje. Nuo 2005 iki 2010 m. kinai už 40 mlrd. JAV dolerių pastatė 33 oro uostus ir išplėtė ar renovavo dar 33.
Toks spartus tempas turėtų tęstis dar tris metus, per kuriuos Kinija pastatys dar 70 oro uostų. Vienas iš jų – milžiniškas oro uostas Pekine. Tai bus trečiasis oro uostas šiame mieste.
Kinijos oro uostose taip pat galima pamatyti vėliausius industrinius pasiekimus, įskaitant žaliąsias technologijas, automatizuotas imigracijos linijas ir naujausius sprogmenų detektorius. Du iš Kinijos oro uostų yra įtakingame „Skytrax“ geriausių pasaulio oro uostų sąraše – tai daugiau nei turi bet kuri kita šalis.
Saulės energija
2010 m. Kinija pralenkė JAV ir tapo didžiausia pasaulyje energijos vartotoja. Tam, kad patenkintų nesibaigiančią paklausą elektrai, Kinija pasuko saulės energetikos link. Šalis jau pirmauja pagal saulės baterijų gamybą ir stato milžiniškas saulės energijos elektrines.
Datonge planuojama saulės ferma, kuri sugeneruotų 1 gigavatą elektros energijos. Kinijos ir JAV įmonės sujungė jėgas, kad Vidinėje Mongolijoje pastatytų elektrinę, gebančią generuoti 2 gigavatus elektros energijos. Jei tai pavyks, ši elektrinė bus galingiausia pasaulyje ir sugeneruos dvigubai daugiau energijos nei kai kurie aktyviausi JAV atominiai reaktoriai.
Šiukšlių perdirbimas
Kinijos didžiausi miestai plečiasi, o jų gyventojai išmeta kalnus šiukšlių, kurie supa miestus. Vien Pekine per dieną sugeneruojama 18 tūkst. tonų šiukšlių.
Kaip atsaką į šią situaciją Kinijos įmonės vysto perdirbimo technologijas, kurios greitai gali iš naudojimo išmesti sąvartynus ir šiukšlių deginimo krosnis.
„Goldenway“ biotechnologijų įmonė Pekine išvystė sistemą, kuri per dieną 400 tonų maisto atliekų paverčia trąšomis. Bekvapio proceso metu fermentai per 10 valandų išskaido atliekas į rudus miltelius, kurie tinka ekologiškų grūdų tręšimui.
