Kramtomos gumos perdirbimas – lietuvių neatrasta verslo niša (0)
Vienuose užsienio miestuose kramtomąją bet kur spjaudantys gyventojai griežtai baudžiami, o kituose aplinka saugoma meno kūriniais virtusiomis gumos sienomis. Lietuva kovoti su šiukšlintojais kol kas nesiima. Be to, mūsų šalyje kramtomoji neperdirbama, nors Didžiojoje Britanijoje iš jos gaminami indai, panaudotai gumai išmesti, ar netgi žaislai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gamtoje kramtomoji guma suyra per penkerius metus, todėl aplinkai kenkia kaip bet kuri kita atlieka. Jeigu niekas ant šaligatvio išspjautos gumos nenukrapšto, ji akis praeiviams bado kelerius metus.
Gumos perdirbimas – neatrasta niša
LR Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė teigė, kad kramtoma guma šalies šiukšlių sąrašuose nėra išskirta, todėl priklauso buitinių atliekų grupei. Tokios atliekos keliauja į sąvartynus, o už jų tvarkymą atsakingos yra miestų ir rajonų savivaldybės.
„Statistiškai per metus vienam gyventojui yra priskiriami 400 kilogramų atliekų (daugiau nei kilogramas žmogui per dieną – aut.). Pusė iš jų yra biologiškai skaidžios – virtuvės atliekos, popierius. Prie jų tikriausiai priskiriama ir kramtomoji guma“, – sakė V. Karosienė.
Išgirdusi apie tai, kad užsienyje iškramtyta guma ne tik rūšiuojama, bet ir perdirbama, V. Karosienė buvo nustebusi ir pridūrė, kad daugiausiai Lietuvoje antram gyvenimui prikeliama stiklo, polietileno ir popieriaus atliekų.
„Perdirbėjų atsiradimą šalyje diktuoja ekonomika. Tikriausiai Lietuvoje nėra poreikio perdirbti gumą. Tačiau gali būti ir taip, kad niekas dar nėra atradęs šios nišos. Gal galima tą gumą surinkti ir vežti ten, kur ji perdirbama, į užsienį? Juk, pavyzdžiui, švedai perka šiukšles iš užsienio, nes jiems savų perdirbimui trūksta“, – kalbėjo V. Karosienė.
Pasak V. Karosienės, jeigu gyventojams būtų sudarytos sąlygos rūšiuoti kramtomą gumą ir paaiškinta nauda, gal jie to ir imtųsi.
„Negali įlįsti į kitą žmogų ir spręsti. Bet pirmiausiai žmonėms reikia daugiau informacijos apie rūšiavimą ir priemonių, nes vis dar egzistuoja visokių mitų, o konteinerių, perrūšiavimo punktų trūksta. Tada ateis ir sąmoningumas rūšiuoti“, – įsitikinusi V. Karosienė.
Perdirbimo akcija – simbolinė
Vienintelė iki šiol su kramtoma guma susijusi aplinkosaugininkė akcija Lietuvoje vyko 2008-aisiais. Tuomet įstaiga „Žalioji karta“ šalies mokykloms buvo išdalinusi stendus, ant kurių moksleiviai lipdė kramtomąją gumą – vietoje to, kad ją klijuotų po suolais. Vėliau iš surinktų 150 kg gumos buvo nulipdytas didžiulis kamuolys ir visuomenei pristatytas per moksleivių krepšinio turnyrą.
Buvusi įstaigos „Žalioji karta“ vadovė Vaiva Kulbokaitė pasakojo, kad tuomet renkant gumą tikslas ją perdirbti buvo tik simbolinis. „Tik tiek ir buvo padaryta, kad iš gumos buvo sulipdytas didžiulis kamuolys ir pristatytas per renginį. Juk Lietuvoje gumos niekas neperdirba, tik visokias padangas... Įstaigą „Žalioji karta“ tuomet rėmė bendrovė „Achema“, tai tas gumos kamuolys dabar yra arba pas juos, arba jau utilizuotas“, – pasakojo V. Kulbokaitė.
Gumos parduodama tūkstančiai
Vieno iš didžiųjų prekybos centrų tinklų duomenimis, per dieną Lietuvoje yra parduodama apie 20 tūkst. pakuočių kramtomos gumos. Vienoje pakuotėje paprastai būna nuo 5 iki keliasdešimt gumos gabalėlių. Ir tai tik vieno prekybos centrų tinklo duomenys. Kitas prekybos centrų tinklas skelbia, kad šiemet kramtomos gumos pardavimai lyginant su pernai metais išaugo 8 proc. Tad kur atsiduria gyventojų per metus sukramtyti milijonai gumos gabalėlių? Dažniausiai ant šaligatvių, pastalėse arba šiukšliadėžėse.
Nors kai kuriose sostinės vietose esantys šaligatviai tiek aplipę kramtoma guma, kad gali sukelti šleikštulį, miesto savivaldybė į tai didelio dėmesio nekreipia.
„Kiemsargiai kramtomas gumas valo bendra tvarka, specialiai ar kažkokiomis specialiomis priemonėmis to nedaroma. Žiemos metu prie minusinės temperatūros kramtomoji guma atšoka, todėl nusišluoja ir nusivalo kartu su sniegu ir pan., vasarą problemų daugiau, todėl kiemsargiams tenka paplušėti, kad nuvalytų“,– teigė Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Antanas Mikalauskas.
Baudų už šiukšlinimą nedidins
Singapūre už ant žemės numestą kramtomą gumą gyventojai gali gauti beveik tūkstančio litų dydžio baudą, o Kazachstano valdžia prieš kelerius metus tokiems šiukšlintojams netgi siūlė skirti areštą. Tačiau mūsų šalyje dėl gumos spjaudymo griežtų priemonių nesiimama.
Už Vilniuje ant žemės numestą gumą žmogui gali grėsti įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. litų kaip ir už bet kokį kitą šiukšlinimą.
Tiesa, į kovą su aplinkos teršėjais prieš trejus metus kilo buvęs Vilniaus meras Vilius Navickas. Tuomet itin griežtai buvo pradėti kontroliuoti nuorūkas mėtantys gyventojai. Nuo tada nuorūkų mieste gerokai sumažėjo, tačiau kol kas valdininkai panašių akcijų prieš gumos mėtytojus imtis nežada.
„Svarstoma, kaip kitais būdais nei baudimu – mokymu, aiškinimu - sumažinti kramtomąją gumą mėtančiųjų skaičių. Galbūt ateityje būtų galima kalbėti ir apie kokias nors akcijas“, – sakė Vilniaus savivaldybės Saugaus miesto departamento direktorius Julius Morkūnas.
Gumos skonį pratęsia cukrumi ar mėtomis
Kol Lietuva svarsto, kaip mokyti neatsakingus gumos kramtytojus ir laukia žiemos, kol nuo šaligatvių galės nuvalyti lengviau atšokančia kramtomąją, Didžioji Britanija jau kelerius metus aktyviai veikia, kad apvaliomis dėmėmis nusėtos miestų gatvės praeiviams nekeltų šleikštulio.
Kai kuriuose miestuose, o dabar ir viename oro uoste, prie gatvės stulpų ar sienų kybo pritaisytos rožinės dėžutės, į kurias gyventojai gali išmesti nebeskanią gumą. Surinkta guma perdirbama, o iš gautos medžiagos gaminama dar daugiau rožinių dėžučių. Kai kurie gumos perdirbėjai Didžiojoje Britanijoje skelbiasi iš jos gaminantys žaislus ir susižeriantys neblogą pelną. Nesnaudžia ir mokslininkai – jie ieško vis naujesnių metodų gumai perdirbti ir domisi, ką naudingo iš jos galima pagaminti.
Berlyne Vokietijoje, Sietlo ir San Luis Obispo miestuose Jungtinėse Amerikos valstijose problema sprendžiama dar kitaip. Čia yra sienos, kurios skirtos specialiai klijuoti gumą. Vieni tokiomis sienomis bodisi, tačiau kiti iš spalvotų gumos gabalėlių net sukuria paveiksliukus, o turistai traukia fotoaparatus.
