“Curiosity” Marse rado piramidės formos akmenį (Video)
(11)
NASA inžinierius taip sudomino marsaeigio „Curiosity“ tik ką aptiktas piramidės formos akmuo, jog jie pasiuntė robotui komandą privažiuoti prie akmens (dabar marsaeigis yra už maždaug 2,5 metro nuo radinio). Futbolo kamuolio dydžio luitas taps pirmuoju Marso objektu, kurį tyrinės robotizuota „Curiosity“ ranka.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Piramidės formos akmenį „Curiosity“ rado pusiaukelėje nuo Bredburio nusileidimo aikštelės iki Glenelgo vietovės, į kurią dabar ir važiuoja marsaeigis. Tyrėjai planuoja, jog rastą akmenį „Curiosity“ ištirs spektrometru ir nustatys, kokių cheminių elementų yra jo sudėtyje, o robotizuota ranka fotoaparatu akmenį nufotografuos iš arčiau ir iš visų pusių. Akmenį sudarančių medžiagų identifikavimui bus panaudotas ne tik alfa dalelių rentgeno spektrometras, bet ir lazerinis instrumentas „Chemistry and Camera Instrument“.
Neįprastos formos akmuo pavadintas Džeiko Matijevičiaus ('Jake Matijevic) vardu – neseniai mirusio NASA darbuotojo garbei. Marsaeigio nusileidimo aikštelė prieš tai buvo paminėta pagerbiant kitą neseniai anapilin iškeliavusį Marsui nusipelniusį žmogų, rašytoją-fantastą Rėjų Bredberį (Ray Bradbury).
„Curiosity“ Marse intensyviai važinėjasi jau šešetą dienų iš eilės. Kasdien marsaeigis įveikia nuo 22 iki 37 metrų.
„Šis robotas ir buvo sukurtas tam, kad važinėtų, - primena „Mars Science Laboratory“ (MSL) projekto vadybininkas Ričardas Kukas (Richard Cook) iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos. – Komanda surado kasdienį judėjimo ritmą, o tai yra svarbiausia.“
Kai marsaeigis pasieks pirmosios savo kelionės tikslą (Glenelgą), jo užduotis bus atlikti miltelių pavidalo mėginių analizę, kurie bus gauti gręžiant Marso paviršiaus gruntą. Glenelgo vietovėje persidengia trys kraštovaizdžio tipai: toks, kokiu dabar važiuoja marsaeigis ir du kiek kitokie – vienas tamsesnio grunto atspalvio, o kitame – daugiau kraterių.
Mokslininkus labiausiai domina tamsesnio grunto teritorija, kadangi joje ilgiau gali išlikti dienos metu sugerta saulės šviesos šiluma.
„Marsaeigiui vis labiau artėjant prie tamsesnio grunto, pastebime vis daugiau nežinomos kilmės tamsių ruožų, - pasakoja MSL mokslininkas Džonas Grocingeris (John Grotzinger). – Artėjant prie tos vietovės mes pastebime vis daugiau potencialių tyrimo objektų.“
Tyrimo objektų „Curiosity“ ir jo darbą stebintys inžinieriai dairosi pro „Mast Camera“ objektyvą. Naujausiose marsaeigio Žemėn siųstose nuotraukose matyti tamsių uolienų ruožai Glenelgo vietovėje, kurie taip sudomino mokslininkus.
Tačiau pastarosiomis dienomis „Mast Camera“ žvalgosi ne tik po gruntą ir akmenis, bet ir po Marso dangų, kuriame „Curiosity“ jau matė ir užfiksavo abu Marso palydovus – Deimą ir Fobą. Maža to, užfiksavo ne šiaip, o ypatingoje situacijoje – kai palydovai tranzitu keliavo per Saulės diską ir sukėlė dalinį Saulės užtemimą Marse.
„Fobas yra labai žemoje orbitoje ir labai iš lėto artėja prie Marso, - pasakoja vienas iš „Curiosity“ tyrėjų komandos narių Markas Lemonas (Mark Lemmon) iš Teksaso A&M universiteto. – O Deimas atvirkščiai – labai po truputį tolsta nuo Marso. Stebėjimai, kuriuos atliko ir „Curiosity“, ir senjoras „Opportunity“, leidžia mums patikslinti ankstesnius Fobo ir Deimo trajektorijų skaičiavimus.“