Naktį iš šeštadienio į sekmadienį virš Lietuvos sužibs meteorų srautas (28)
Spalio mėnesį vakarai ir naktys jau prailgo. Nors rudeninių debesų netrūksta, bet jau pradedant spausti šalnoms dangus darosi vis giedresnis, o jame sužybsi tūkstančiai už tūkstančių šviesmečių žėrinčių žvaigždžių. Spalio nakties dangaus kulminacija – Orionidų meteorų srautas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iškils žiemos žvaigždynai
Giedrais spalio vakarais iš šiaurės į pietus nusidrieks itin ryškus Paukščių takas. Jame vienas paskui kitą išsidėstę žibės Vežėjo, Persėjo, Kasiopėjos, Gulbės, Lyros, Erelio ir Šaulio žvaigždynai. Šiaurėje pažeme slinks Didieji Grįžulo ratai, rytuose pamažu kils Persėjas, o kiek dešiniau nuo jo rikiuosis keturių ryškesnių Andromedos žvaigždžių eilė. Virš vienos iš jų bus galima susirasti vienintelę plika akimi įžiūrimą galaktiką vadinamą Andromedos ūku ir žymimą M31. Po abiem Andromedos ir Pegaso žvaigždynais tekės didelis, bet neryškus zodiakinis Žuvų žvaigždynas.
Spalio vakarais iš už rytų horizonto pasirodys Tauro žvaigždynas su įsidėmėtinu žvaigždžių spiečiumi M45 – Sietynu (Plejadomis). Vėliau paskui jį iš už pietryčių-rytų horizonto vienas paskui kitą tekės ryškiausi žiemos žvaigždynai: Aldebaranas (Tauro žv.), Kastoras ir Poluksas (Dvyniai), Šienpjoviai, Procionas (Didysis Šuo) ir Sirijus (Mažasis Šuo). Prieš auštant šių ryškiausių žiemos žvaigždžių telkinys jau puikuosis aukštai pietuose. Tai ženklas, kad netruks atskubėti ir žiema.
Ryškiausiai spindės Aušrinė ir Jupiteris
Jupiteris visą naktį ryškiai spindės Jaučio žvaigždyne. Per žiūroną šalia Jupiterio galima bus įžiūrėti ir didžiausius jo palydovus: Ijo, Europą, Ganimedą ir Kalisto, o per nedidelį teleskopą bus matomi ir planetos milžinės viršutinių atmosferos sluoksnių dariniai – šviesesnėmis ir tamsesnėmis debesų juostomis dryžuotas planetos diskas.
Marsas vakarais apie pusę valandos bus atrandamas kaip blausoka gelsva žvaigždė žemai palei pietvakarių horizontą Svarstyklių, vėliau Skorpiono ir Gyvatnešio žvaigždynuose. Dėl žemos padėties šios planetos stebėjimo sąlygos bus blogos. Spalio 18 d. greta Marso sušvis jaunas Mėnulio pjautuvas. Mėnesio pabaigoje Marsas atsidurs taip žemai, kad jį vakaro žaroje bus jau visai sunku įžiūrėti.
Venera-Aušrinė tekės maždaug 3 valandos prieš saulėtekį ir labai ryškiai žibės virš rytų-pietryčių horizonto, tiesiai po Liūto žvaigždyno kojomis. Spalio 23 d. Aušrinė iš Liūto žvaigždyno persislinks į Mergelę ir čia pasiliks iki mėnesio pabaigos.
Saturnas ir Merkurijus šį mėnesį slėpsis Saulės spinduliuose.
Žvaigždėtą spalio dangų skros Orionidų meteorai
Tarp ryškių spalio žvaigždžių visą mėnesį žybčios Orionidų (Šienpjovių) meteorų strėlės. Šis meteorų srautas vadinamas Orionidais, nes pratęstos meteorų trajektorijos susikerta Oriono žvaigždyne.
Daugiausia meteorų šiemet laukiama naktį iš spalio 20 į 21 d. Spalio 21 d. paryčiais per valandą tikimasi pralėksiant apie 20-30 gražių, greitų ir baltus garų pėdsakus paliekančių meteorų. Orioniodų priežastimi laikomos žymiosios Halio kometos kosminėje erdvėje paskleistos dulkės, kurios įskriedamos į Žemės atmosferą įkaista ir išgaruoja, sukeldamos meteoro žybsnį. Meteoritų srautas turėtų tęstis kelias naktis.
Halio kometa yra šviesiausia ir viena iš žinomiausių periodinių kometų. Pasirodo vidutiniškai kas 76 metus. Paskutinį kartą ji arčiausiai Saulės praskriejo 1986 m., kitą kartą danguje ji bus matoma 2061 m.
