Kaip asteroidų žiedai gali padėti aptikti nežemišką gyvybę? (0)
Asteroidų žiedai, panašūs į esantį mūsų Saulės sistemoje, gali būti svarbūs bandant surasti gyvybę kitose visatos vietose, teigia naują teoriją pasiūlę mokslininkai. Joje teigiama, kad asteroidų susidūrimai su planetomis gali duoti postūmį sudėtingos, protingos gyvybės gimimui ir evoliucijai. Tai gali stebinti, mat asteroidus garsina ir baimę kelia jų potencialas sukelti masinius išnykimus, kai jie susiduria su mūsų planeta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau, anot naujosios teorijos, retkarčiais vykstantys susidūrimai su asteroidais gali pagreitinti evoliuciją, nes jie sugriauna ekosistemas ir verčia rūšis ieškoti naujų prisitaikymo strategijų.
Rebecca Martin iš Kolorado universiteto Bolderyje ir astronomas Mario Livio iš Kosminių teleskopų mokslo instituto Baltimorėje, Merilende, teigia, kad mūsų Saulės sistemos asteroidų žiedo dydis ir vieta leidžia manyti, kad jis – gyvybei atsirasti reikalinga priemonė.
Žiedas, esantis tarp Marso ir Jupiterio – tai milijonų uolienų sritis, esanti netoli „sniego linijos“ – šalto regiono ribos, kur nepastovios medžiagos, tokios kaip vandens ledas, yra pakankamai toli nuo Saulės, kad nesuirtų. Toks ženklas gali būti svarbi užuomina ieškant nežemiškos gyvybės. Tačiau jei tam, kad planetoje egzistuotų gyvybė, tikrai reikia tam tikros masės asteroidų žiedo, tokios planetos turėtų būti labai retos.
„Mūsų tyrimas parodo, kad tik mažytė iki šiol stebėtų planetinių sistemų dalis reikiamoje vietoje turi milžiniškas planetas, kad susidarytų tinkamo dydžio asteroidų žiedai, rodantys, kad netoli esančioje kietoje planetoje gali būti gyvybė. Mūsų tyrimas leidžia manyti, kad mūsų Saulės sistema gali būti gana ypatinga“, – teigė R. Martin.
Astronomai savo išvadas parėmė teorinių modelių ir archyvinių už Saulės sistemos ribų esančių Jupiterio dydžio planetų bei aplink jaunas žvaigždes susidariusių nuolaužų diskų stebėjimų analize.
Tuo metu, kai mūsų Saulės sistemoje formavosi didžiosios planetos, regione, esančiame už sniego linijos, buvo tankus ledo, uolienų ir metalų mišinys. Iš šios medžiagos ir susidarė didžiulės planetos, pavyzdžiui, Jupiteris.
Kai Jupiteris susiformavo vos už sniego linijos, galinga jo trauka neleido jo orbitos viduje esančiai medžiagai susijungti ir suformuoti planetų. Vietoj to, Jupiterio įtaka privertė medžiagą susidurti ir suirti. Šios skeveldros ir suformavo asteroidų žiedą.
„Norint sukurti tokias idealias sąlygas, reikia didžiulės planetos, tokios kaip Jupiteris, kuri yra už asteroidų žiedo ir kuri šiek tiek pasislinko, tačiau ne pro žiedą. Jei didžiulė planeta migruotų pro žiedą, ji išsklaidytų medžiagą“, – aiškino M. Livio.
„Kita vertus, jei didžiulė planeta visai nemigruotų, tai taip pat nebūtų gerai, nes asteroidų žiedas būtų per daug masyvus. Taigi asteroidai taip smarkiai atakuotų planetą, kad gyvybė joje niekada neatsirastų“, – pridūrė mokslininkas.
Iš tiesų Saulės sistemos kūdikystėje asteroidų žiede greičiausiai buvo pakankamai medžiagos, kad susiformuotų dar viena Žemė, tačiau Jupiterio buvimas ir nedidelė jo migracija Saulės link dalį medžiagos išsklaidė.
Šiuo metu asteroidų žiede liko mažiau nei 1 proc. jo pirminės masės. Kaip modelį naudodami mūsų Saulės sistemą, tyrėjai iškėlė mintį, kad asteroidų žiedai kitose Saulės sistemose visuomet turėtų būti netoli sniego linijos.
Tuomet jie išnagrinėjo 90 žvaigždžių, turinčių šiltų dulkių, kurios gali rodyti asteroidų žiedą primenančio darinio egzistavimą, stebėjimų duomenis, kuriuos surinko NASA „Spitzer“ kosminis teleskopas.
Šiltų dulkių temperatūra atitiko sniego linijos. „Šiltos dulkės sutampa su mūsų apskaičiuotomis sniego linijos, taigi stebėjimai atitinka mūsų prognozes“, – kalbėjo R. Martin.
Tada mokslininkai analizavo 520 didžiulių planetų, esančių už Saulės sistemos ribų, stebėjimus. Tik 19 jų buvo už sniego linijos, o tai leidžia manyti, kad didžioji dalis planetų-milžinių, kurios galėjo susiformuoti už sniego linijos, numigravo per toli į vidų, kad išliktų toks asteroidų žiedas, kurio reikia paskatinti gyvybės evoliuciją Žemę primenančioje planetoje, esančioje netoli žiedo. Atrodo, kad mažiau nei 4 proc. stebėtų sistemų iš tiesų turi tokį kompaktišką asteroidų žiedą.
„Remiantis mūsų scenarijumi, turėtume sutelkti pastangas ir ieškoti sudėtingos gyvybės sistemose, kurios už sniego linijos turi didelę planetą“, – tvirtino M. Livio.
