Prieš savaitę „Curiosity“ programos vyriausiasis mokslininkas Johnas Grotzingeris per interviu svetainei NPR ketino aptarti marsaeigio misiją. Bet interviu paviešinus visų dėmesį patraukė viena citata apie grunte mėginius: „Šie duomenys pateks į istorijos vadovėlius“.

Netrukus „Twitter“, „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų nariai tiesiog padūko ir pradėjo platinti šią citatą, kuri, kaip vaikiškame žaidime „Sugedęs telefonas“ staiga pakeitė prasmę ir tapo viena iš svarbiausių savaitės naujienų. NPR žurnalisto teigimu, marsaeigis vos po kelių mėnesių Raudonojoje planetoje padarė „sukrečiantį atradim.". Tokį sukrečiantį, kad NASA rezultatus turėjo tikrinti keturis kartus.

Bet paaiškėjo, kad tai gali būti gandas ir nesusipratimas.

Visame pasaulyje girdėta citata pasklido netrukus po to, kai J. Grotzingeris paaiškino, kad NASA visai neseniai gavo išankstinius pirmojo „Curiosity“ atlikto Marso dirvos tyrimo rezultatus, gautus SAM (Sample Analysis at Mars) instrumento, galinčio atskirti organinius junginius.

Savaime suprantama, visuomenė pamanė, jog tai reiškia, kad „Curiosity“ aptiko sudėtingų organinių molekulių. Ir nors NASA iš tiesų turi naujausius grunto mėginių tyrimo duomenis, misiją atliekanti grupė svetainei „Mashable“ paaiškino, kad mokslininkai neaptiko jokių sukrečiančių naujovių, o marsaeigis po penkių dienų nuo tyrimo duomenų persiuntimo pajudėjo į kitą vietą ir sėkmingai vykdo tyrimus toliau.

J. Groetzingeris iš tiesų norėjo pareikšti, kad per dvejus numatomus misijos metus „Curiosity“ zondo surinkti duomenys išplės mūsų žinias apie Marsą daugiau nei bet kokia ankstesnė misija, todėl zondas pateks į istorijos vadovėlius. Tai visiškai teisinga. Jau per pirmuosius mėnesius Marse „Curiosity“ padarė nemažai reikšmingų atradimų – pavyzdžiui, vandens išgraužtą vagą. Be to, zondas neseniai nustatė, kad astronautai galėtų išgyventi Marso radiaciniame fone.

Tuo tarpu J. Grotzingerio užuomina apie daugkartinį duomenų patikrinimą prieš juos paviešinant yra tiesiog standartinė mokslinės procedūros eiga. Ji ypač svarbi tuomet, kai gaunamas pirmas duomenų rinkinys iš kokio nors instrumento.

NASA socialinių ryšių vadybininkė Veronica McGregor, priklausanti trijų moterų grupei, užsiimančiai NASA informacijos platinimu socialiniuose tinkluose, sakė, kad lapkričio 21 dienos marsaeigio žinutė „Twitter“ tinkle buvo bandymas išspręsti nesusipratimu virtusią situaciją:

@MarsCuriosity

Ką atradau Marse? Gandai sklinda greitai. Mano komanda mano, kad visa ši misija „pateks į istorijos vadovėlius“.

„Tokius gandus visuomet labai sunku paneigti. Bet tuo pačiu labai malonu matyti tiek daug žmonių, susidomėjusių ką zondas galėtų rasti“, – sakė V. McGregor.

Bet niekas nesako, kad ypatingos svarbos atradimų nebus ir „Curiosity“ ateityje. Tiesiog iki šiol tokių atradimų dar nebuvo.

Bet kai tai nutiks, labai svarbu suprasti, kad NASA apie tokios svarbos atradimą nepranešinėtų per naujienų svetainę. Agentūra tokio kalibro žinias skelbia tik spaudos konferencijose savo pagrindinėje būstinėje.

Pasak V. McGregor, agentūra iš tiesų yra numačiusi spaudos konferenciją gruodžio 3 dieną, Amerikos geofizikų sąjungos suvažiavimo proga. Bet ši spaudos konferencija buvo numatyta dar iki „Curiosity“ nusileidimo Marse ir negali būti siejama su jokiais išskirtinės svarbos pranešimais.

Priminsime, kad apie naujausius „Curiosity“ ketvirtadienį vilniečiai ir miesto svečiai galės sužinoti tiesiogiai. Kasmetinėje konferencijoje SEMWO 2012 dalyvausiantis NASA reaktyvinių variklių laboratorijos mokslininkas Jonas Žmuidzinas viešbutyje „Radisson Blu“ 10:20 skaitys pranešimą apie pirmuosius „Curiosity“ radinius Marse.

Komentarai (16)