Biologinis piratavimas: kaip apsaugoti vietos bendruomenių išteklius? (7)
Madagaskare paplitusi rausvoji žiemė arba rausvasis katarantas naudojama vaistų nuo leukemijos gamyboje. Gydomųjų savybių turinčius augalus pavertę vaistais ir juos pardavę farmacininkai gauna nemenką pelną, kuris, deja, neatneša naudos bendruomenėms, atradusioms tas savybes.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
ES Vystymosi komitetas trečiadienį pritarė Catherine Grèze (Žalieji, Prancūzija) pranešimui, kuriuo siūlomos priemonės, kaip geriau apsaugoti tradicinių žinių turėtojų interesus.
Praktika, kai verslo bendrovės privatizuoja ir užpatentuoja čiabuvių tautų tradicinėmis žiniomis arba biologiniais ištekliais paremtus produktus, negavus leidimo ir neatlyginant tų išteklių kilmės šalims, dažnai vadinama „biologiniu piratavimu”.
Iš vietos bendruomenių paimti ir užpatentuoti ištekliai paprastai neatneša joms jokios naudos. Todėl komiteto nariai ragina ES ir jos valstybes nares siekti greito Nagojos protokolo ratifikavimo, kad „būtų kovojama su biologiniu piratavimu ir atkurti sąžiningi bei teisingi genetinių išteklių mainai.”
Jie atkreipia dėmesį į besivystančių šalių pasiūlymą nustatyti privalomas taisykles, pagal kurias patentų prašytojai turėtų atskleisti išradimuose naudojamų genetinių išteklių ir susijusių tradicinių žinių šaltinį ir kilmę, pateikti įrodymus apie tiekiančios šalies sutikimą ir sąžiningą dalijamąsi nauda.
