4 mlrd. šviesmečių skersmuo: britų atrasta gigantiškiausia visatoje struktūra meta iššūkį nūdienei visatos sampratai (Video) (14)
Dar šiandien skaitytojus informavome apie astronomų aptiktą didžiausią galaktiką, tačiau ji prieš naujausią britų astronomų atradimą LQG – kaip akmenėlis prieš Everestą. Keista, kad tokios didelės kosminės struktūros niekam nepavyko pastebėti iki šiol. Tačiau britų tyrėjai visatoje atrado didįjį kvazarų spiečių (angl. - large quasar group, LQG) – jį šviesos greičiu perskristi būtų galima tik per 4 mlrd. metų. Mokslininkai neatmeta galimybės, jog šis objektas pakeis dabartinę visatos sampratą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Jei norėtum tokį spiečių perskristi šviesos greičiu, užtruktum 4 mlrd. metų, - tęsia R. Klauesas. – Tačiau įdomiausia yra ne jo dydis, o tai, jog šis spiečius meta iššūkį nuo Einšteino laikų pripažintam Kosmologiniam principui (angl. - Cosmological Principle).“
Kosmologinis principas – fundamentalus moderniosios kosmologijos teiginys, pagal kurį kiekvienas stebėtojas tą pačią laiko akimirką, nepriklausomai nuo stebėjimo vietos ir krypties, mato daugmaž vieną ir tą patį visatos vaizdą.
„Mūsų stebėjimo grupė specialiai ieškojo štai tokių atvejų, kurie sustiprintų abejones kosmologinių teorijų postulatais, o dabar mes turėsime progą dar labiau įsigilinti į šį stulbinantį fenomeną“, - pažymi tyrimo vadovas. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.
Kad būtų galima bent sąmonės krašteliu suvokti, apie kokį mastą eina kalba, priminsime, kad mūsiškę Paukščių Tako galaktiką nuo kaimyninės Andromedos galaktikos skiria 2,5 mln. šviesmečių. Galaktikų spiečiai gali būti 6-10 mln. šviesmečių skersmens. O štai didieji kvazarų spiečiai gali būti net 650 mln. šviesmečių skersmens ir gerokai didesni. Pirmasis astronomų pastebėtas egzempliorius – net 4 tūkst. mln. (4 mlrd.) šviesmečių skersmens.
Remiantis Kosmologiniu principu ir kitomis moderniomis kosmologijos teorijomis, skaičiavimai byloja, kad astrofizikai neturi galimybės aptikti kosminį objektą, kurio skersmuo didesnis už 1,2 mlrd. šviesmečių. Dr. R. Klaueso atrastas didysis kvazarų spiečius vidutiniškai yra 1,6 mlrd. šviesmečių skersmens, tačiau kadangi jis toli gražu nėra idealios sferos ar apskritimo formos, atstumas tarp labiausiai ištįsusių kraštų siekia 4 mlrd. šviesmečių, o tai yra 1,65 tūkst. karto daugiau nei atstumas nuo Paukščių Tako iki Andromedos.
Atrastasis 73 kvazarų spiečius yra ne tik labai didelis, bet ir labai toli. Priminsime, kad kvazarai – tai visatos jaunystėje egzistavusių ir sunykusių galaktikų branduoliai, kurie periodiškai išspinduliuoja kolosalius kiekius energijos, todėl kvazarai matomi iš labai toli. Atrastasis kvazarų spiečius yra taip toli, kad, panašu, jis susidarė tada, kai visatai buvo ne 13,7 mlrd., o tik 770 mln. metų. Reiškia, objektas yra maždaug už 13 mlrd. šviesmečių.