Gyvybė Marse, tačiau ne tokia, kokią žinome: apie ką gali byloti Marso mineralai? (1)
Marse egzistavo ir galbūt tebeegzistuoja gyvybė – tiesa, ne mums žinomais pavidalais, vakar paskelbė britų mokslininkai. Jie įsitikinę, kad Raudonosios planetos grunte rastos uolienos ir mineralai yra „tvirčiausias argumentas iš visų turimų, bylojantis, kad planeta galėjo būti tinkama gyvybei“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Ten buvo visi gyvybei reikalingi ingredientai, – tvirtina tyrimui vadovavęs Gamtos istorijos muziejaus planetų geologas Džozefas Michalskis (Joseph Michalski). – Tiesa, tokioje aplinkoje būtų išgyvenę tik maži, primityvūs vienaląsčiai organizmai. Aš labiau nustebčiau sužinojęs, kad gyvybės Marse niekada nebuvo. Manau, nebe už kalnų ta diena, kai įsitikinsime, kad primityvi gyvybė Marse egzistavo iš tikrųjų. O jei ji egzistavo kadaise, kodėl negalėtų egzistuoti ir dabar?“
Anot mokslininkų, kai kuriuose giliuose Marso paviršiaus krateriuose galėjo susiformuoti paviršiniai ežerai, kuriuose galėjo būti molio ir karbonato mineralų. Juos suformavusio vandens fragmentai netolimoje ateityje gali suteikti daugiau vertingos informacijos ne tik apie tai, ar po Marso žeme kadaise egzistavo gyvybė, bet ir apie tai, kaip gyvybė susiformavo Žemėje.
„Kaip gyvybė atsirado Žemėje, tiksliai nežinome, tačiau tikėtina, kad ji gimė po žeme – ten buvo saugiau nei paviršiuje, kur Žemės jaunystėje gyvybei sąlygos buvo toli gražu ne tokios palankios, kokios yra dabar, – pasakoja Dž. Michalskis, kurio su kolegomis parašytas straipsnis publikuotas žurnale „Nature Geoscience“. – Ankstyvosios Žemės geologinės fosilijos tyrimams yra labai sunkiai prieinamos dėl mūsų planetoje vykstančių aktyvių tektoninių procesų. Galima sakyti, kad tų laikų fosilijų praktiškai neišlikę, tad apie gyvybės užsimezgimą Žemėje ir ankstyvąją jos raidą mes galime niekada nesužinoti. Laimei, turime Marsą, kur viskas kiek kitaip ir visi gyvybės atsiradimo geologiniai „įkalčiai“ gali būti likę ten, kur jie ir atgulė amžinojo poilsio. Geologinėje Žemės istorijos knygoje tokių „įkalčių“ nebelikę – jie seniai ištrinti tektoninių procesų.“
„Pavyktų Marso uolienose ir mineraluose rasti gyvybės pėdsakų ar nepavyktų, jų analizė (kurios netrukus imsis marsaeigis „Curiosity“) neabejotinai išmokys mus daug neįkainojamų dalykų apie Saulės sistemoje vykusius ankstyvuosius cheminius procesus“, – reziumuoja mokslininkas.