Žemėje niekas nepastebėjo netoli įvykusio neutroninių žvaigždžių susidūrimo (3)
Astrofizikai išsiaiškino, kad pavojingai arti Saulės sistemos susidūrė dvi neutroninės žvaigždės. Po susidūrimo įvyko galingas gama spindulių žybsnis, į kurį Žemėje niekas taip ir neatkreipė dėmesio, nors mūsų planetą pasiekė ir persmelkė žmonių sveikatai ir apskritai visai Žemės gyvybei pavojingų didelės energijos dalelių štormas. Tos spinduliuotės energija 10 tūkst. kartų viršijo Hirošimoje susprogdintos atominės bombos paskleistos spinduliuotės energiją.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
O susidūrė tos neutroninės žvaigždės VIII a. Pamenate, ne taip seniai rašėme, kad japonų mokslininkai kedro medžio rievėse aptiko galingo kosminio sprogimo pėdsakus? Kaip tik jį ir galėjo sukelti nelemtasis neutroninių žvaigždžių susidūrimas.
Mokslininkai tada suprato, kad kosminėje Žemės kaimynystėje įvyko kažkokia katastrofa, tačiau tuo metu planetoje gyvenę 350 mln. žmonių apie ją ne tik nieko nežinojo, bet jos net nepastebėjo: istoriniuose dokumentuose nėra jokių įrašų apie neįprastus dangaus įvykius, katastrofas ar pan.
Vis dėlto tą įvykį kai kas Žemėje užfiksavo. Tie stebėtojai ir archyvarai - medžiai. Jų kamienų rievėse liko įkalinti didesni nei įprasta radioaktyvios anglies izotopo (anglis-14) fragmentų kiekiai. Anglies-14 izotopas susidaro, kai didelės energijos dalelės perskrodžia Žemės atmosferą ir susiduria su azoto atomais. Kadangi medienoje lieka ir anglies-14, ir stabilios jos giminaitės anglies-12 fragmentų, mokslininkai, analizuodami jų kiekį ir santykį kedro kamienų rievėse, pastebėjo, kad 775 m. po Kr. rievėje anglies-14 izotopo yra šokiruojančiai daugiau nei ankstesnėse ar vėlesnėse rievėse. Vadinasi, tais metais Žemės atmosferą bombardavo neįprastai išaugęs didelės energijos dalelių kiekis.
Normalu, kad anglies-14 kiekiai rievėse, priklausomai nuo metų, svyruoja: jų padaugėja ir sumažėja 11 metų ciklais, kurie sutampa su Saulės aktyvumo ciklais. Tačiau 3 tūkst. metų kedro kamieno įrašų "archyve" tokių ekstremalių anglies-14 "štormų", koks likęs 775 m. rievėje, daugiau nėra.
Vis dėlto tą įvykį kai kas Žemėje užfiksavo. Tie stebėtojai ir archyvarai - medžiai. Jų kamienų rievėse liko įkalinti didesni nei įprasta radioaktyvios anglies izotopo (anglis-14) fragmentų kiekiai. Anglies-14 izotopas susidaro, kai didelės energijos dalelės perskrodžia Žemės atmosferą ir susiduria su azoto atomais. Kadangi medienoje lieka ir anglies-14, ir stabilios jos giminaitės anglies-12 fragmentų, mokslininkai, analizuodami jų kiekį ir santykį kedro kamienų rievėse, pastebėjo, kad 775 m. po Kr. rievėje anglies-14 izotopo yra šokiruojančiai daugiau nei ankstesnėse ar vėlesnėse rievėse. Vadinasi, tais metais Žemės atmosferą bombardavo neįprastai išaugęs didelės energijos dalelių kiekis.
Normalu, kad anglies-14 kiekiai rievėse, priklausomai nuo metų, svyruoja: jų padaugėja ir sumažėja 11 metų ciklais, kurie sutampa su Saulės aktyvumo ciklais. Tačiau 3 tūkst. metų kedro kamieno įrašų "archyve" tokių ekstremalių anglies-14 "štormų", koks likęs 775 m. rievėje, daugiau nėra.
Mokslininkai manė, kad 775 m. galėjo įvykti arba itin galingas Saulės žybsnis, arba kur nors netoli Saulės sistemos sprogo žvaigždė. Saulės žybsnio hipotezę tyrėjai atmetė dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, tokio kalibro žybsnis būtų sukėlęs neįtikėtino ryškumo pašvaistes, kurios būtų matomos labai žemose platumose, o toks dangaus įvykis neabejotinai būtų užfiksuotas metraščiuose. Antras ir, ko gero, kur kas svarbesnis argumentas - tokios galios Saulės žybsnis būtų neabejotinai sunaikinęs atmosferos ozono sluoksnį ir palikęs Žemės gyvybę "nuogą" pragaištingiems Saulės ir kosmoso spinduliams. Visai tikėtina, jog tokio kalibro Saulės žybsnis galbūt galėtų sukelti net ir masinį gyvybės išmirimą.
Liko antroji hipotezė - kad netoliese sprogo supernova. Žvaigždės sprogimo metu jos apylinkes gausiai apšvitino gama spinduliai. Būtent jie Žemės atmosferoje turėjo generuoti didelės energijos daleles, kurios, susidūrusios su azoto atomais, virto anglies-14 izotopu, kurio taip gausu japoninių kedrų 775 m. rievėje.
Tiesa, su gama spindulių štormu supernova turėjo pasiųsti ir labai ryškų regimąjį signalą - mirštanti žvaigždė turėjo ir padidėti, ir kaip reikiant paryškėti. O to metraščiuose neužfiksuota, nors ankstesni supernovų sprogimai (pirmoji žmonių pastebėta supernova užfiksuota kinų astronomų 185 mūsų eros metais) buvo pastebėti ir užfiksuoti. O štai 775 m. metraščiuose jokių užuominų apie supernovą nėra. Tarsi nieko nebūtų įvykę.
Maža to, jei žmonės ir būtų to sprogimo kažkaip nepastebėję, žuvusios žvaigždės liekanos moderniais teleskopais būtų pastebėtos dabar. Astronomai galaktinėje Saulės sistemos kaimynystėje yra atradę 11 tokių supernovų sprogimo epicentro liekanų, tačiau nė vienu atveju data neatitinka 775 m.
Supratę, kad dėl 775 m. žybsnio nekalta nei Saulė, nei kuri nors iš supernovų, mokslininkai publikavo straipsnį apie neįmintą kedro rievių mįslę. Vis dėlto grupei Vokietijos tyrėjų pavyko užčiuopti ir iškelti naują tikėtiną šios mįslės įminimo hipotezę - anglies-14 izotopo perteklių galėjo sukelti trumpalaikis gama spindulių žybsnis, kurį pasiuntė susidūrusios neutroninės žvaigždės.
Nors sprogimo būta nepaprastai galingo (kalbame apie dviejų į vos 30 km skersmens rutulius susitraukusių Saulių susidūrimą), jis Žemėje galėjo būti matomas tik maždaug parą, o tai paaiškina, kodėl įvykio niekas nepastebėjo. Tyrėjai identifikavo penkias neutronines žvaigždes, kurios galėjo būti galingo gama spindulių žybsnio kaltininkės. Kitas tyrėjų žingsnis - detaliai ištyrinėti kandidates.
Liko antroji hipotezė - kad netoliese sprogo supernova. Žvaigždės sprogimo metu jos apylinkes gausiai apšvitino gama spinduliai. Būtent jie Žemės atmosferoje turėjo generuoti didelės energijos daleles, kurios, susidūrusios su azoto atomais, virto anglies-14 izotopu, kurio taip gausu japoninių kedrų 775 m. rievėje.
Tiesa, su gama spindulių štormu supernova turėjo pasiųsti ir labai ryškų regimąjį signalą - mirštanti žvaigždė turėjo ir padidėti, ir kaip reikiant paryškėti. O to metraščiuose neužfiksuota, nors ankstesni supernovų sprogimai (pirmoji žmonių pastebėta supernova užfiksuota kinų astronomų 185 mūsų eros metais) buvo pastebėti ir užfiksuoti. O štai 775 m. metraščiuose jokių užuominų apie supernovą nėra. Tarsi nieko nebūtų įvykę.
Maža to, jei žmonės ir būtų to sprogimo kažkaip nepastebėję, žuvusios žvaigždės liekanos moderniais teleskopais būtų pastebėtos dabar. Astronomai galaktinėje Saulės sistemos kaimynystėje yra atradę 11 tokių supernovų sprogimo epicentro liekanų, tačiau nė vienu atveju data neatitinka 775 m.
Supratę, kad dėl 775 m. žybsnio nekalta nei Saulė, nei kuri nors iš supernovų, mokslininkai publikavo straipsnį apie neįmintą kedro rievių mįslę. Vis dėlto grupei Vokietijos tyrėjų pavyko užčiuopti ir iškelti naują tikėtiną šios mįslės įminimo hipotezę - anglies-14 izotopo perteklių galėjo sukelti trumpalaikis gama spindulių žybsnis, kurį pasiuntė susidūrusios neutroninės žvaigždės.
Nors sprogimo būta nepaprastai galingo (kalbame apie dviejų į vos 30 km skersmens rutulius susitraukusių Saulių susidūrimą), jis Žemėje galėjo būti matomas tik maždaug parą, o tai paaiškina, kodėl įvykio niekas nepastebėjo. Tyrėjai identifikavo penkias neutronines žvaigždes, kurios galėjo būti galingo gama spindulių žybsnio kaltininkės. Kitas tyrėjų žingsnis - detaliai ištyrinėti kandidates.
(22)
(0)
(0)