Astronomai aptiko kol kas tolimiausią supernovą  (0)

Gali pasirodyti, kad pavadinimas „superšviesi supernova“ yra sumanytas patiekalų su sviestuotu sviestu mėgėjo, bet iš tiesų tokie sprogimai užsitarnauja ekstravagantiško pavadinimo – jie yra išskirtinai dideli. O du visai neseniai pastebėti tokio tipo sprogimai kilo labai tolimoje praeityje, rašo newscientist.com.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Astronomai, pasinaudoję dviem teleskopais, pastatytais ant Mauna Kea viršukalnės Havajuose (JAV) aptiko porą superšviesių supernovų, sprogusių daugiau nei prieš 10 mlrd. metų, kuomet Visata buvo mažiau nei ketvirčio savo dabartinio amžiaus. Senesnės, todėl ir tolimesnės, supernovos tapo pačiais tolimiausiais astronomams žinomais tokio tipo įvykiais.

Mokslininkai sugebėjo aptikti senovinius kosminius sprogimus, kurių šviesa Žemę pasiekė visai neseniai vien todėl, kad sprogimo ryškumas yra išskirtinis – naujai atrastus sprogimus galėjo sukelti žvaigždės, kurių masė yra daugiau nei 100 kartų didesnės už Saulės. Nors tokių superšviesių sprogimų buvo pastebėta ir santykinai netolimame kosmose, manoma, kad ankstyvuoju Visatos egzistavimo periodu jie buvo dažnesni, kuomet masyvių žvaigždžių būta daugiau.

Swinburne technologijos universiteto (Australija) mokslininkas Jeffas Cooke'as su kolegomis apie savo atradimą paskelbė spalio 31 d. žurnalo „Nature“ internetinėje versijoje. Supernovų pora, pavadinta SN 2213-1745 ir SN 1000+0216, buvo atpažinta tolimojo kosmoso nuotraukose, kurios tarp 2003 ir 2008 metų fotografuotos 3,6 metrų skersmens Kanados-Prancūzijos-Havajų teleskopu. Tuomet mokslininkai, pasinaudoję 10 metrų skersmens Keck I teleskopu, atliko spektrinius galaktikų, kuriose pastebėtos supernovos, matavimus ir tiksliai nustatė atstumus iki abiejų galaktikų, kuriose sprogo žvaigždės.

Kosmologai ir astrofizikai atstumus iki tolimų kosminių objektų matuoja pagal raudonąjį poslinkį – šviesos, atkeliaujančios iki mūsų, pokytį į didesnių bangos ilgių pusę skrodžiant kosmines erdves. SN 2213-1745 raudonasis poslinkis yra 2,05 – tai reiškia, kad žvaigždė sprogo prieš 10,4 mlrd. metų (dabartinis Visatos amžius yra apie 13,7 mlrd. metų). SN 2213-1745 ypatingas šviesumas ir lėtas blėsimas puikiai dera su savybėmis, kurių tikimasi iš vadinamųjų nestabilių porų supernovų, kuriose susiduriant atomų branduoliams susidaro medžiagos ir antimedžiagos dalelių poros bei gama spinduliai. Manoma, kad SN 2213-1745 galėjo būti 250 kartų masyvesnė už Saulę.

SN 1000+0216 raudonasis poslinkis yra 3,9, o tai reiškia, kad ji sprogo prieš maždaug 12 mlrd. metų. Šis atradimas reiškia, kad J.Cooko 2009 metais atrasta supernova, kurios raudonasis poslinkis 2,36 (atitinka 11 mlrd. metų trukmės šviesos kelionę iki mūsų), ką tik neteko seniausios supernovos titulo. Naujoji rekordininkė taip pat gali būti nestabilių porų supernova, mano J. Cookas, tačiau duomenys apie tokiu nuotoliu įvykusį kataklizminį sprogimą yra pernelyg riboti, kad būtų galima tiksliai nustatyti šviesaus sprogimo mechanizmą.

Aut. teisės: delfi.lt
(3)
(0)
(2)

Komentarai (0)